Panevėžyje – N.Marčėnaitės ir M.Jonučio paroda

Ekstravagantiškoji vilniečių menininkų pora Nomeda Marčėnaitė ir Marius Jonutis Aukštaitijos sostinei atvežė parodą „Nr. 49“. Taip originaliai dailininkai nutarė pažymėti savo darbų ekspoziciją.
Trečiadienio pavakarę būrius gerbėjų į Panevėžio galeriją sutraukę kūrėjai patikino: parodos tiesiog turi būti kaip nors pavadintos, bet pavadinimas nebūtinai privalo atspindėti esmę. O ar į Panevėžį atvežtoji išsiskiria iš kitų, esą turi įvertinti ir nuspręsti patys lankytojai.

Aštuoniolika metų drauge parodas rengiantys sutuoktiniai panevėžiečiams savo kūrinius atvežė po ilgos pertraukos. Keturiasdešimt aštuonias parodas Lietuvoje ir užsienyje suorganizavę menininkai Panevėžyje pirmąkart dalyvavo Tarptautiniame keramikos simpoziume 1994-aisiais, o po metų buvo surengę bendrą savo parodą.

„Panevėžys jau mūsų pasiilgo ir pageidavo pamatyti, o mes ne galo mylime šį miestą. Jis visuomet buvo pilnas entuziastų. Laikas greitai bėga, tačiau sunku pasakyti, kas pasikeitė. Galbūt mes labiausiai“, – greitakalbe bėrė buvusi televizijos laidų vedėja Nomeda.

Svarbu – kokybė

Keturiasdešimt ketverių metų dailininkė panevėžiečiams atvežė parodyti siužetinius ir ornamentinius pano ir indus. Keramiką ir medį suderinusi kūrėja vaizduoja schematizuotas vyrų ir moterų figūras, jos apipintos gyvūnų, augalų, vandens ornamentais.

Pano vyrauja apnuoginti siluetai, kontrastingos, mistiškos, gilios spalvos. Ką autorė nori pasakyti į vieną plokštumą netelpančiais kūriniais, dažniausiai atskleidžiama vieno ar dviejų žodžių pavadinimu: „Atslenka“, „Kaip gėlė“, „Šokanti“, „Pakabinta“, „Nebijau“, „Trys vienoje“, „Mergaitė ir jūra“, „Taip neturėjo būt“. Į Panevėžį keramikė atvežė šįmet kurtus savo darbus, eksponuojamas tik vienas pernykštis – vaza „Indas su liūtais“.

„Mums parodų skaičius nesvarbus, svarbiausia – kokybė. Nors ir esu plepė, visuomet norisi abipusio ryšio, ne tik kalbėti. To paties laukiu ir pristatydama savo darbus. Labai malonu, kai mano kūrinį matydamas lankytojas ne tik išgirsta mane, bet ir pats turi ką pasakyti“, – per parodos atidarymą prisipažino dailininkė.

Pranoko spalvomis

Poetas, tapytojas ir skulptorius M.Jonutis į Panevėžį atvežė medžio skulptūras – ne tik statomas, bet ir kabinamas. Savo žmoną menininkas šįkart akivaizdžiai pranoko spalvomis: ryškiausiomis salotine, rožine, žydra, mėlyna, raudona, geltona... Panevėžio miesto galerijoje žėrėjo gėlėse paskendę žmogučiai, medžio, augalų ornamentai, paukščiai, angelą primenančio žmogaus paukščio raižiniai.

Nuotaikingus ir spalvingus kūrinius menininkas „įspraudė“ į pavadinimus „Kelionė pas tave“, „Skrendu“, „Aš esu?“, „Falling in Love“, „Ant šakos“, „Susitikimas“, kt.

„Įprasta, kad paroda privalo turėti pavadinimą, kaip, pavyzdžiui, filmas. Bet filmas yra viena istorija, o parodoje kabiname trisdešimt istorijų, labai nesusijusių tarpusavyje. Ir ši nuo 1990 metų jau 49-oji paroda nėra skirta nei kokiam nors tūkstantmečiui, nei kokiai sutartinei sostinei. Joje yra tiesiog tai, ką mes jautėme, galvojome ir dirbome pastaruosius kelis mėnesius. Kas nauja? Revoliucinių permainų mėgėjus turiu nuvilti – jau aštuoniolika metų brendame į tą pačią upę, kurioje nieko naujo. Gal tik koks dugno akmuo į kitą vietą paplautas, gal bebrams su užtvanka geriau šiemet pavyko, gal lelijos kitoje vietoje atsidūrė. Bet mes – tie patys“, – dar prieš parodos atidarymą kalbėjo M.Jonutis.

Iš keramikos, medžio, drobės ir dažų ekstravagantiškosios sutuoktinių poros sudėliotų istorijų parodą panevėžiečiai gali aplankyti iki birželio 14 dienos.