Režisieriaus Jono Vaitkaus ir aktorių Vlado Bagdono bei Aldonos Vilutytės bendras kūrinys - „Juodvarnis“ pagal Davido Harrowerio pjesę atvers keistais nenutraukiamais ryšiais susaistytą aukos ir nusikaltėlio pasaulį. Spektaklis kelia daugybę klausimų apie moralę, meilę, seksualinę trauką, tačiau atsakymus palieka susirasti patiems žiūrovams. „Juodvarnis“ Menų spaustuvės scenoje bus rodomas gegužės 21 d. 19 val.
Tą patį vakarą Kišeninėje salėje – įdomaus braižo jauno režisieriaus Agniaus Jankevičiaus realybės studija spektaklyje „Poliklinika“. Šis spektaklis – tai tarsi bandymas po operacinės šviesomis paguldyti lietuvišką realybę ir taikliais skalpelio pjūviais išoperuoti mūsų gyvenimą nuodijančius auglius: prisitaikėliškumą, susvetimėjimą, alkoholizmą ir fanatizmą, rašoma Menų spaustuvės pranešime spaudai.
„Naujosios dramos akcija ‘09“ šiemet tyrinėjimo objektu pasirinko teatro bendruomenes – tarp jų Gintaro Varno, Cezario Graužinio ir Aido Giniočio suburtas teatro trupes. Bus parodyti trys šių režisierių ir jų auklėtinių darbai: Gintaro Varno ir teatro „Utopia“ „Dekalogas“ (24 d.), Cezario Graužinio ir „cezario grupės“ „Viskas arba nieko“ (26 ir 28 d.) bei Aido Giniočio ir „Atviro rato“ „Pabėgimas į Akropolį“ (26 ir 28 d.).
Šiais metais Menų spaustuvėje sukurtas Cezario Graužinio spektaklis „Viskas arba nieko“ – tai dar vienas pabėgimas nuo realybės – šįsyk pasitelkiant archetipus ir pasakos elementus, kurie supinami į linksmai liūdną absurdišką ir kartu realistišką tikrovę. Spektaklio „Viskas arba nieko“ žanras – liūdna komedija, kuri atsiveria kamerinėje aplinkoje tiesiai prieš žiūrovus, nepalikdama takoskyros ne tik tarp to, kas liūdna ar linksma, bet ir tarp to, kas yra sąmonė ir pasąmonė.
Nuoširdumu ir nesumeluotomis emocijomis trykštantys teatro „Atviras ratas“ aktoriai siūlys pabėgti į ... Akropolį. Spektaklis „Pabėgimas į Akropolį“, kurį režisavo Aidas Giniotis, pastatytas pagal vienos iš aktorių – Marijos Korenkaitės pjesę. Tai visus įtraukianti istorija apie dviejų paauglių iš provincijos norą pabėgti į svajonių miestą, kuris paaiškėja esąs viso labo prekybos centras.
Scenoje - du įsimintini duetai
Gegužės 21 ir 22 d. Menų spaustuvėje taip pat bus parodyti „Audronio Liugos produkcijos“ spektakliai „Juodvarnis“ ir „Muzika 2“. Nors abu yra sukurti pagal skirtingų autorių pjeses, juos sieja daug kas bendro. Pasak spektaklių kūrėjų pranešimo spaudai, abiejuose pasakojama dviejų žmonių meilės ir išsiskyrimo istorija, tampanti jaudinančia atgimstančių jausmų drama.
Abiejuose vaidina ryškūs skirtingų kartų aktoriai. Ir abiejuose minimaliomis teatro priemonėmis siekiama betarpiško aktoriaus ir žiūrovo ryšio.
Škotų dramaturgo Davido Harowerrio „Juodvarnis“ – tai kontraversiška XXI amžiaus Lolitos istorija. Arba – keista meilės istorija, nenutraukiamais ryšiais visam gyvenimui susiejusi nusikaltėlį ir jo auką. Istorija, kelianti daugybę klausimų apie visuomenę bei moralę ir nesiūlanti vienareikšmių atsakymų. Spektaklio režisieriaus – Jono Vaitkus. Pagrindinius vaidmenis kuria aktoriai Vladas Bagdonas ir Aldona Vilutytė.
Anot pjesės autoriaus, jos idėja gimė iš laikraštyje perskaitytos naujienos apie vyro ir nepilnametės santykius, kuriuos nutraukė policija. Harroweriui buvo įdomu šią istoriją perkelti į praeitį ieškant atsakymo į klausimą – „kiek mus formuoja praeitis ir kaip veikia atmintis“?
Nors pjesėje vaizduojami vyro santykiai su nepilnamete, dramaturgui pedofilijos problema nebuvo svarbiausia. Jį domino, „kaip žmonės vėliau išgyvena savo veiksmų ir troškimų pasekmes, kaip jie teisina arba aiškina patiems sau jų priežastis“.
Harrowerio „Juodvarnis“ buvo apdovanotas „Laurence Olivier Award“ kaip geriausia nauja pjesė. Iš viso pasaulyje jau pasirodė per 20 pjesės pastatymų, tarp kurių spektakliai prestižinėse scenose Dramaten, Schaubühne, Nacionaliniame teatre Osle, Teatr Dramatyczny Varšuvoje, Manhattan Theatre Club Niujorke. Lietuviškoje pjesės pastatymo versijoje dviejų ryškių skirtingų kartų aktorių Vlado Bagdono ir Aldonos Vilutytės duetas kontraversišką pjesę paverčia jaudinančia dviejų žmonių meilės daina.
Reta pjesė rašoma net dvidešimt metų. Būtent tiek viena garsiausių pokario prancūzų rašytoja Marguerite Duras kūrė pjesę „Muzika 2“. Iš pradžių atsirado „Muzika“, kurią Duras parašė Britų televizijos užsakymu septintajame dešimtmetyje. Po dvidešimties metų ji sukūrė antrąją pjesės dalį ir visą kūrinį pavadino „Muzika 2“.
„Dvidešimt metų mane persekiojo nuo bemiegės nakties nuovargio trūkčiojantys balsai. Ar Jis ir Ji apsaugos savo pirmąją jaunystės meilę?“ – sakė rašytoja.
Pjesėje „Muzika 2“ vaizduojamas dviejų vienas kitą mylėjusių ir išsiskyrusių žmonių susitikimas to paties viešbučio, kur praėjo gražiausi jų bendro gyvenimo metai, hole. Abu po teisinės skyrybų procedūros „netyčia“ atvyksta į šią vietą paskutinį kartą pamatyti vienas kitą. Jų susitikimas trunka naktį, per kurią abu iš naujo atranda ir pamilsta vienas kitą...
Spektaklį „Muzika 2“ kūrė aktoriai Povilas Budrys, Viktorija Kuodytė kartu su Audroniu Liuga. Šis spektaklis – tai bandymas įsiklausyti į aktoriaus vidinę muziką. Tai – jausmų ir minčių tiesos paieškos, mezgant intymų dialogą su savimi, partneriu ir žiūrovu. Aktoriai vaidmenys – tai gyvenimo atspindžiai, nušviečiantys trumpą susitikimą.
