Dukra Virginija Lakomova Misevičiūtė, gyvenanti Dubline, negalėjo atvykti į Lietuvą - prieš kelias savaites pagimdė dukrelę Poliną.

Jonas Vytautas Misevičius - dokumentinių filmų režisierius, daugybės filmų scenarijų kūrėjas, televizijos programų autorius ir režisierius, sukūręs kelis šimtus televizijos laidų. 1995 m. jo filmas „Bresto getas“ laimėjo didįjį prizą tarptautiniame konkurse Bar‘ 95 (Jugoslavija), taip pat apdovanojimus Izraelyje, JAV.

1995 m. filmas buvo nominuotas „Oskaro „ apdovanojimui. Garsus amerikiečių kino režisierius, „Oskaro“ laimėtojas Stivenas Spilbergas apie šį filmą yra pasakęs, kad „tai - geriausias pasaulyje sukurtas filmas apie holokaustą“.

Kiti Jono Vytauto Misevičiaus sukurti filmai:

· „Akimirka ar amžinybė“ .1995 m. (Sauso 13-osios įvykiams atminti). Filmas Rusijoje buvo uždraustas demonstruoti.

· „Rusija atsibusk, arba dabarties nostalgija“ (Rossia voskrese, ili nostalgija po nastojašemu), 1993 m.

· „Didysis pilietis“ (apie Andrejų Sacharovą).

· „Evangelija pagal Dmitrijų“ (apie Dimitrijų Lichačiovą).

· „Po šešiolikos metų“ (apie maestro M. Rostropovičių ir Galiną Višnevskają), 1990 m.

· „Nepriklausomybės išvakarėse...“. Kronikos (svarbiausi įvykiai Lietuvoje nuo mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje iki 1990 m. kovo 9 d.).

· „M K Č“ (apie pirmą dokumentinį filmą apie M. K. Čiurlionį).

· „Vasilijaus Aksionovo regtaimas“.

· „Nobelio laureatas Josifas Brodskis“.

· „Nakvojo auksinis debesėlis“ (Nočevala tučka zolotoja). Apie rašytoją Anatolijų Pristavkiną.

· „Poetas Robertas Roždestvenskis“.

· „Poetė Rima Kazakova“.

· „Viktorija Tokareva“.

· „Aktorė Valentina Talyzina“.

· „Keturis kart akademikas“ (apie žymų kardiochirurgą, Transplantologijos instituto direktorių Valerijų Šumakovą).

· „Krepšinio pulkininkas“ (apie žymųjį krepšinio trenerį Aleksandrą Gomelskį).

· „Anatolijus Rybakovas. Arbato sūnus“ ir kt.