Mat "Alex", "Arkos" ir Lietuvos dailininkų sąjungos bendradarbiavimas amerikiečių parodos pristatymu nesibaigia.
Šių metų gruodį Vašingtone meno entuziastas ir didelę simpatiją mūsų šaliai jaučiantis galerininkas ketina supažindinti savo tėvynainius su Lietuvos kūrėjais ir jų darbais.
Vilniaus svečią žavi miesto architektūra ir gyventojai: gatvių švara, graži miestelėnų išvaizda. Meno žinovas teigia, kad lietuviai jam primena žmones, į dabartį nužengusius tiesiai iš Renesanso epochos. Jis jau dukart atšaukė skrydį namo ir Lietuvą ketina palikti tik po peizažistų parodos uždarymo gegužės aštuonioliktąją. V.Gaetanas sutiko pasidalyti mintimis su LŽ skaitytojais.
Nuotraukos sukrėtė
- 1989-aisiais "Alex" galerijoje pristatėte lietuvių fotografų parodą. Gal atskleistumėte to renginio aplinkybes?
- Devintojo XX a. dešimtmečio pabaigoje buvau supažindintas su Lietuvos fotografų darbais, kurie perteikė Nepriklausomybės judėjimo įvykius. Jokiuose žemėlapiuose nepažymėtos šalies ambasadorius JAV Stasys Lozoraitis vieną dieną įžengė į mano galeriją. Žinojau apie jį, prieš kelerius metus šis diplomatas buvo pagerbtas prezidento Ronaldo Reagano. Svečias pasiteiravo, ar ką nors žinau apie lietuvių menininkus. Atsakiau, kad ne, tada jis man pasiūlė susipažinti su ypatingomis fotografijomis. Tie du trys šimtai darbų, įamžinusių eisenas, mitingus, Sibire mirusių giminaičių palaikų pargabenimą, mane tiesiog sukrėtė.
Nusprendžiau eksponuoti juos galerijoje. Tuo metu leidau žurnalą "Washington and World Arts", platintą JAV, Pietų Afrikoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Nutarėme išleisti specialų žurnalo numerį, publikuojantį dalį šių fotografijų, ir rašinį "Nutylėtas holokaustas". Manau, kad paroda ir publikacija pasirodė ypatingu metu - kai Baltijos šalių nepriklausomybės klausimas visu svoriu gulė ant JAV užsienio politiką lemiančių žmonių.
- Kodėl po dvidešimties metų vėl atsigręžėte į Lietuvą?
- Spalį sužinojau, kad 2009-aisiais Lietuva švęs savo vardo tūkstantmetį, o Vilnius taps Europos kultūros sostine. Pamaniau, kad šiuos įvykius galima įprasminti kultūriniais mainais, ir nusprendžiau pristatyti skirtingų lietuvių meno sričių autorius Vašingtone, "Alex" galerijoje, taip pat surengti amerikiečių autorių parodą Vilniuje. Lietuvos ambasada JAV, vėliau Užsienio reikalų ministerija entuziastingai palaikė mano idėją. Gruodį Lietuvoje apsilankė mano asistentė, kuri po viešnagės rekomendavo Amerikos dailininkų parodą surengti galerijoje "Arka". Prasidėjo ilgi pasirengimo darbai. Kovą pats atvykau į Vilnių apsidairyti, susipažinti su galerija.
Dešimt parodos kūrinių sostinę pasiekė tik vakar, tačiau iki tol juos atstojo vaizdo projekcijos. Dabar mūsų laukia kitas rūpestis - atrinkti lietuvių menininkų darbus ir kuo geriau juos pristatyti Vašingtone.
Virdžinijos prisilietimas
- Kodėl pasirinkote šiuos penkis Virdžinijos valstijos dailininkus?
- Menininkų darbuose atskleidžiamas Virdžinijos kraštovaizdis. Šitaip valstija atrodė XIX a. pabaigoje. Kūriniuose tvyro nostalgija būtajam laikui. "Alex" galerija yra Vašingtone, iš kurio kitos valstijos - Virdžinijos, Merilendo - lengvai pasiekiamos. Galerijoje pristatomi šių valstijų menininkų darbai. "Arkoje" rodomus autorius visur populiarinu pavadinimu "Virdžinijos prisilietimas". Manau, prasmingiau pateikti vieno regiono menininkų darbus.
Parodos kūriniai atskleidžia individualų autorių kūrybos stilių. G.Bowerso peizažai tęsia klasikinės XIX a. realistinės tapybos tradicijas, I.Strack kuria abstrakčias kompozicijas, inspiruotas realios gamtos motyvų ir jos organiškų spalvų bei formų. J.Judy savo romantiškiems, efemeriškiems darbams įkvėpimo semiasi iš Azijos peizažo tradicijų. K.Abrahamas siūlo išraiškingus vandenyno krantų etiudus, nutapytus grynomis, egzotiškomis spalvomis, o R.Vander Zee tradicinį peizažą derina su apnuogintomis žmonių figūromis.
- Ar išties peizažo tapyba JAV šiuo metu atgimsta?
- Taip, po tris ar daugiau dešimtmečių vykusio abstrakcionizmo "teroro". Kas yra abstrakcionizmas? Tai Lenino teiginių apie dailę ir literatūrą suvešėjimas, radęs tinkamą dirvą Bertolto Brechto teoriniuose ir praktiniuose darbuose. Atsisakai pavidalų, figūrų ir kuri vienos ar dviejų spalvų mišinį, netekdamas bet kokio emocinio ryšio su tuo, kas perteikiama. Pirmoji vaizduojamojo meno sritis, pasipriešinusi abstrakcionizmui, buvo fotografija.
Vėliau atėjo skulptūros eilė. Vėl pamatėme pavidalą, kūno ir gamtos, kūno bei dvasinių vertybių darnos simbolius. O tapyboje šis sugrįžimas gerai atsiskleidžia šia paroda. Penki jos menininkai gyveno abstrakcionizmo viešpatavimo laikais. Kūrė kitokio braižo darbus, tačiau galų gale vėl atrado spalvingumą, erdves, pavidalus ir figūras. Jų nutapyti kraštovaizdžiai kviečia keliauti, žengti į juos, traukia žiūrovą.
Pagerbs lietuvių bendruomenę
- Būtų įdomu sužinoti, kurie lietuvių autoriai bus pakviesti į Vašingtoną? Kaip juos išrinksite?
- Tai didžiulis projektas, prasidėsiantis šių metų gruodį. Pakviesime įvairių meno sričių kūrėjų. Tai nebus vienadienis pristatymas. Paroda truks nuo mėnesio iki dviejų. Norėčiau šiuo įvykiu pagerbti didžiulę lietuvių išeivių bendruomenę ir supažindinti kuo didesnę amerikiečių auditoriją su jūsų šalies meno vertybėmis. Man labiausiai norisi atskleisti, koks unikalus lietuvių menas, be to, sudominti amerikiečius, kad jie norėtų įsigyti šių darbų. Kol kas menininkų sąrašas dar tik sudarinėjamas. Lankomės pas autorius, tariamės dėl renginio detalių. Galbūt jau galėčiau pristatyti keletą pavardžių, bet jei jos bus paskelbtos, gali atsirasti priežasčių pavydėti. Net ir autorių skaičius dar nenumatytas. Gali būti, kad surengsime ir lietuviškų filmų festivalį.
- Ketinate pristatyti Lietuvos meno istoriją ar modernųjį meną?
- Nežinau, kaip dėl istorijos, tačiau turint omenyje autorius, dirbančius jau keturis dešimtmečius, ir tuos, kurie dirba pastaruoju metu, manau, bus atskleistas netrumpas laikotarpis.