76-erių metų menininkas studijavo Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute Monumentalios tapybos ir vitražo fakultete pas Stasį Ušinską, po tremties Sibire 1948-1957 metais tęsė studijas Vilniaus dailės institute Tapybos fakultete pas Antaną Gudaitį.
Tapytojas 1979 metais tapo respublikinės premijos laureatu, 1981-aisiais buvo apdovanotas Kultūros ministerijos premija, 1987 metais pelnė Nusipelniusio meno veikėjo vardą, 1999-aisiais gavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ketvirtojo laipsnio ordiną.
V.Ciplijauskas pristatė savo kūrybą daugybėje personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo tarptautiniuose tapybos pleneruose Lietuvoje, Vengrijoje, Jugoslavijoje, Bulgarijoje bei Vokietijoje.
V.Ciplijausko tapytiems portretams būdingas taurus grožis, meditatyvumas, dvasinga idealizacija, skvarbus žvilgsnis į portretuojamo pasaulį, elegantiškas paprastumas ir rafinuotumas.
Menotyrininkai V.Ciplijausko kūryboje pabrėžia reiklų požiūrį į kompoziciją ir paveikslo elementus. Dailininkas teigia nemėgstantis lengvų užduočių ir mieliau renkasi sudėtingesnius sprendimus.
Dailininkas varijuoja pasirinktais ir permąstytais pasaulinės dailės klodais, jungia juos su lietuviškąja tapybos tradicija ir brandžiu savitu talentu. V.Ciplijausko drobes vienija reiklus požiūris į kompoziciją, spalvų sąskambius, detales - visus paveikslo elementus.
Šios parodos Radvilų rūmuose proga išleistas ir katalogas su įžanginiu Algimanto Patašiaus straipsniu ir V.Ciplijausko kūrinių spalvotomis reprodukcijomis.