Plungė siūlys trys maršrutus

„Kultūrinio turizmo maršruto – nuo savitumo iki globalumo“ programa skirstoma į tris maršrutus: muzikinį – literatūrinį, sakralinį – istorinį bei meninių galimybių.

Sakraliniame – istoriniame maršrute pristatomos XVIII a. bažnyčios, kurių erdvės atveriamos menininkams. Jame taip pat įrašyti du Kristaus kančių keliai, istorinės datos, Kalvarijos atlaidai.

Muzikiniame – literatūriniame maršrute Plungės svečiai sužinos, kad šis kraštas tapo vienu iš pirmųjų, kuris pradėjo puoselėti muzikos tradicijas. Tai – kunigaikščio Mykolo Oginskio nuopelnas. Šio maršruto pagrindiniai renginiai prasideda birželio 19-21 dienomis tarptautiniu pučiamųjų orkestrų ir istorinių šokių festivaliais. Literatūrinė maršruto atšaka pasiūlys renginius, susijusius su čia gyvenusiais literatūros žmonėmis – Žemaite, Vytautu Mačerniu bei kitais. Šį maršrutą vainikuos IV tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis.

Meninių galimybių maršrutas įrodys, kad Plungė – atvira visokioms menininkų idėjoms, kad čia galima save realizuoti, eksperimentuoti.

„Visomis veiklomis, kurios šiemet įvyks Plungėje, mes nieko nesiekiame nustebinti ar kažką pranokti. Tiesiog norime parodyti, kad Plungė – tas miestas, kuris turi gilias nacionalines kultūros tradicijas ir jas puoselėja. Kad čia dirba labai daug gražių menininkų, kurie šiandien pristato Plungę kaip kultūros miestą tiek Lietuvoje, tiek, tikiuosi, užsienyje“, – pasakojo projekto vadovas Romas Matulis.

Pasak jo, pagrindinis tikslas buvo pakviesti kuo daugiau žmonių dalyvauti šiame projekte.

Įsipareigojimas sunkmečiu – vis tiek dovana

Plungės merė Elvyra Valerija Lapukienė pasidžiaugė, kad net sunkmečiu įsipareigojimas Plungę pristatyti kaip Lietuvos kultūros sostinę yra dovana. Pasak jos, ypač sunkmečiu kultūra žmonėms padeda geriau jaustis, nes ji suvienija, skatina kurti.

Tuo pačiu merė pridūrė, kad organizatoriams kelia nuogąstavimai sumažinti šio renginio finansavimą.

Projekto koordinavimo komisijos pirmininkas Albertas Krauleidis pastebėjo: „Mes labai džiaugiamės, kai plungiškiai kažką laimi ir labai susirūpinę esame, kai turime padengti šiuos laimėjimus, kad žmonės galėtų oriai ir normaliai juose sudalyvauti“.

„Iš pradžių buvo planuota, kad šio projekto biudžetas turėtų būti apie 600 tūkst. litų. 300 tūkst. litų šiam projektui padengti buvo numatyta iš Kultūros ministerijos. Šiuo metu Kultūros ministerijos numatyta 270 tūkst. litų, Savivaldybės biudžeto dalis – 160 tūkst. litų. Esame patvirtinę sąmatą – 430 tūkst. litų. Dar vienos dalies, kurią gauname iš kitų rėmėjų, nesakome, nors ji nebus nulinė“, - pridūrė A. Krauleidis.