Atidarymo koncerte labiausiai intriguoja Lietuvos kamerinio orkestro ir dviejų iškilių lietuvių pianistų, Gintauto Abario bei Povilo Stravinskio, susitikimas scenoje. Vienas jų gyvena džiazo pasaulyje, o kitas - nors ir prijaučiantis džiazui - klasikinės muzikos pasaulyje. Tačiau tiek Gintautas Abarius, tiek Povilas Stravinskas yra nepaprastai gyvi savo interpretacijose, magiški ir užkrečiantys jautriu muzikos suvokimu. Išties intriguoja, kaip šie du pianistai interpretuos Wolfgango Amadeus Mozarto koncertą dviems fortepijonams ir orkestrui Es-dur.
Balandžio 5 dieną vyks praėjusių metų Europos kultūros sostinės Norvegijos miesto Stavangerio ir šiemetinės sostinės Vilniaus, muzikinis pasveikinimas pajūriui - “Sostinių pasveikinimas pajūriui”. Sostinių meniniai kolektyvai “Stavanger Brass Band” ir choras “Jauna muzika” nestokoja ambicingų sumanymų ir tikslų. Norvegų orkestro, grojančio renesanso, šiuolaikinės akademinės, populiariosios ir džiazo muzikos kūrinius, atlikimas žymi novatoriškas orkestrinio grojimo tendencijas. Beje, 2001-aisiais “Stavanger Brass Band” pasirodė Klaipėdos Pilies džiazo festivalyje. O Vilniaus savivaldybės choras „Jauna muzika“, savo tarptautinių laimėjimų sąraše turintis net Didijį Europos prizą, nuolat reprezentuoja mūsų šalies chorinį meną pačiu aukščiausiu lygiu.
Kokias emocijas sukelia stiklo arfa, kai jos klausomasi pirmą kartą? Kokį perversmą patiria ausis, stengdamasi surasti asociacijas šiems tonams? Tai, ką mes bandome suvokti, nuneša giliai į fantazijų pasaulį, kuriame stiklo taurės gieda angelišką muziką. Kerintys jos skambesiai primena mūsų svajonių instrumentus.
”Glass duo”, t.y. lenkų atlikėjai Anna Szafraniec ir Arkadiusz Szafraniec, groja didžiausia stiklo arfa pasaulyje, kurios diapazonas siekia beveik penkias oktavas. Šio reto instrumento bei Klaipėdos kamerinio orkestro, diriguojamo Tomo Ambrozaičio, programa “Stiklo arfa: kerintys skambesiai” balandžio 16 dieną žavės skaidriu melodijų grožiu ir praturtins mūsų suvokimą subtiliais bei unikaliais garsais.
Muzikos sūkuriai
Balandžio 18 dieną – išskirtinis koncertas “Gražiausių arijų ir tango sūkury”, kuriame viešpataus balso grožis ir užburs tobula garsų harmonija. Jame dainuos išskirtinės pagarbos verta Lietuvos operos primadona Irena Milkevičiūtė ir populiarumo metą išgyvenantis, nuostabiu balsu ir talentu apdovanotas Edmundas Seilius. Gros Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, kurio atlikime žavi visumos darna ir preciziškas Maestro Gintaro Rinkevičiaus dėmesys kiekvienai detalei. Vyksiančio koncerto pirmoje dalyje skambės žinomų ir pamėgtų Giuseppe Verdi, Giacomo Puccini, Piotro Čaikovskio, Gaetano Donizzeti operų arijos bei duetai, o antroji įtrauks klausytojus į aistringą simfoninių tango sūkurį.
“Klaipėdos muzikos pavasaris”, tradiciškai vykstantis Šv. Velykų laikotarpiu, balandžio 19 dieną klaipėdiečius nemokamai kvies paklausyti Iškilmingų mišių, skirtų Šv. Cecilijos, muzikos ir muzikantų globėjos, garbei. Jas sukūrė prancūzas Charles Gounod, šiuo kūriniu įtvirtinęs savo kaip bažnytinės muzikos kūrėjo reputaciją. Kūrinys skambės bažnyčios erdvėje, solistus Astą Krikščiūnaitę, Mindaugą Zimkų, Giedrių Prunskų ir Klaipėdos chorą „Aukuras“ lydės didingi vargonų (Jurgita Kazakevičiūtė) garsai. Diriguos Alfonsas Vildžiūnas.
Balandžio 24 dienos koncerte “Visada girdi muziką” su Klaipėdos kameriniu orkestru gros Mike‘as Svoboda (Vokietija). Dalis klaipėdiečių turbūt prisimena įspūdingus jo pasirodymus festivaliuose „Kopa“ (1995) ir „Permainų muzika“ (2007). Svoboda nuolat dalyvauja įvairiuose festivaliuose kaip trombonininkas ir kompozitorius, kaip solistas koncertuoja su žymiais Europos orkestrais, groja įvairiuose džiazo ansambliuose. Koncertas nestokos gero jumoro, ir teatrališkumo, juolab, kad jame dalyvaus Klaipėdos dramos teatro aktorius Darius Meškauskas, perkusistas Saulius Astrauskas bei dirigentas Vytautas Lukočius, atliksiantis ir pianisto vaidmenį.
Festivalis baigsis balandžio 29 dieną uždarymo koncertu ” Piazolla: nesibaigianti aistra” - Orkestras ”Camerata Klaipėda”, solistai Miran Vaupotic (bandeonas, Kroatija), Frane Verbanac (gitara, Kroatija), Džeraldas Bidva (smuikas). Nesibaigianti aistra Piazzolai valdo ne tik orkestro “Camerata Klaipėda” įkūrėją smuikininką Vilhelmą Čepinskį, bet ir jaunuosius kroatų atlikėjus. Šiame koncerte išgirsime retą mūsuose, bet taikliausiai argentinietiškos muzikos charakterį perteikiantį instrumentą – bandoneoną, kuriuo gros Miran Vaupotić. Jo duetas su gitara (Frane Verbanac) ir styginiais turėtų būti spalvingas ir netipiškas derinys.
Klausytojus pakviesime į įdomius susitikimus videoklubuose. Baletmeisteris Sergejus Diagilevas ir kompozitorius Igoris Stravinskis – dvi iškilios rusų menininkų figūros, pasiekusios pripažinimą XX amžiaus II dešimtmetyje Paryžiuje. Jų kūryba stulbino ir šokiravo to meto visuomenę, ji daro reikšmingą įtaką ir šiandien.
Videoklube “Diagilevas – Stravinskis: baletu apstulbinti ir šokiruoti” bus komentuojami Lietuvos nacionaliame operos ir baleto teatre pastatyti I. Stravinskio baletai “Ugnies paukštė” ir “Šventasis pavasaris”. Renginys vyks balandžio 8 dieną, jame viešės muzikologė Eglė Ulienė.
Netradicinis videoklubas “Įkvepiantis trombono menas” balandžio 22 dieną žavės jo svečio Mike’o Svobodos išradingumu ir meistriškumu, grojant trombonu ir kitais panašios kilmės instrumentais. Be to išvysime ir išgirsime, kaip atlikėjas įgarsins netgi sodo laistymui naudojamą žarną ar jūros kriauklę. Matysime ištraukas iš jo koncertinės programos “Alphorn Therapy“ ir pasirodymo Klaipėdos naujos muzikos festivalyje „Kopa“ 1995 metais. Tai, ką daro Svoboda, viskas buvo ir yra taip paprasta, bet ir taip genialu.
