Kaip jau buvo minėta, šiuo metu Kryžių kalno vienuolyne gyvena keturi vienuoliai. Tačiau pranciškonas iškart patikslino, kad artimiausiu metu jų gretas papildys dar trys ordino broliai - naujokai. Nauji vienuolyno gyventojai jame praleis metus, po kurių, jei tik apsispręs toliau žengti vienuolio keliu, turės vykti į Kauną tęsti teologijos studijų seminarijoje.
„Tokia tvarka įprasta daugelyje vienuolynų. Vienuolio abitą pasirinkęs žmogus tą pačią dieną netampa tikruoju ordino nariu. Metus gyvendamas už vienuolyno sienų ir davęs laikinuosius įžadus, jis turi apmastyti savo gyvenimo kelią. Kiekvienam svarbu suvokti, ar jis pasirengęs atsisakyti pasaulietinio gyvenimo, o galbūt žmogui pasirodys priimtiniau kitu būdu tarnauti Dievui“ – atviravo vienuolynui vadovaujantis gvardijonas br. Linas.
Tačiau pranciškonas šįkart pridūrė, kad gyvenimas vienuolyne toli gražu nereiškia visišką atsiribojimą nuo išorinio pasaulio. Pranciškonų ordinas nėra uždaras – jo nariai gyvena pakankamai aktyvų visuomeninį gyvenimą, dalyvauja įvairiuose renginiuose, skaito paskaitas, organizuoja piligrimines keliones. Vienuoliai, kaip ir visi kiti žmonės, dažnai išvyksta ir į miestą. Kadangi patys gamina maistą, pranciškonai, kaip ir kiekvienas žmogus, nevengia apsilankyti parduotuvėse – atvirai pasakojo Linas. „O ir mūsų dienotvarkė ne itin skiriasi nuo dalies pasauliečių. Nors nemažą dalį laiko skiriame maldoms ir dvasiniam susikaupimui, tačiau turime ir laisvalaikio. Jį praleidžiame kiekvienas skirtingai. Kas mokosi, kas skaito knygas, yra ir mėgstančių sportą – būtent todėl vienuolyno kieme, kaip kokiame daugiabučių rajone, yra ir krepšinio aikštelė“ – šmaikštavo dvasinio tobulėjimo kelią pasirinkęs vyras. Brolis Linas pridūrė, kad pastaruoju metu ir į vienuolynus skverbiasi modernios technologijos – pranciškonai turi internetą, telefonus, puikiai moka naudotis kita buities technika.
Paklausus, kodėl jaunas vyras pasirinko vienuolio rūbą, brolis Linas surimtėja, tačiau nedvejodamas atsako, kad tokį gyvenimo kelią paskatino rinktis pašaukimas. Vis dėlto didelį vaidmenį žengiant Šv. Pranciškaus pramintu keliu vaidina ir rekolekcijos - laikas, palikus visus darbus, labiau susitelkti ryšiui su Dievu. Pranciškonas Linas pridūrė, kad būtent vidinis suvokimas, kad eini teisingu keliu, įtikina ir nubaido abejones. Vidinės stiprybės vienuoliams suteikia ir Kryžių kalnas, kurio kontūrai žiemos nubalintuose laukuose atrodo tarsi nutapyti.
Prieš atsisveikinant, vienuolyno vadovas aprodo vidinį kiemą. Jame galima išvysti ir Italijos pranciškonų dovaną – iš Lavernos atsiųstą Šv. Pranciškaus statulą. Tačiau vienuolius džiugina ne tik skulptūros puošmena. Brolis Linas pasidžiaugė, kad vienuolyne galima išvysti išties įspūdingus Vilniaus Dailės akademijos profesoriaus A. Dovydėno vitražus, puošiančius koplyčią. Čia pat yra ir skulptoriaus R. Sakalausko sukurtas Šv. Pranciškaus stigmų gavimo koplyčios altorius, tabernakulis ir pulpitas. Tačiau brolis Linas žino, kad tai ne vieninteliai akcentai, kurie džiugina tiek vienuolius, tiek ir koplyčioje apsilankančius pasauliečius.
Be abejo, ne tik skulptūromis ir freskomis pasigrožėti atvyksta minios pasauliečių, suplaukiančių čia per atlaidus, ar mūsų šalies, ar užsienio maldininkų grupės. Vienuolyne lankosi ir aukšti dvasininkai – arkivyskupas E. Bartulis, kardinolas A. J. Bačkis, Vatikano atstovai, Lietuvoje reziduojantys diplomatai – žymesnius lankytojus vardija pranciškonų vienuolis.
Išlydėdamas pro duris pranciškonas pasidžiaugė, kad 2009 – ųjų rudenį bus ypatinga šventė visiems pranciškonams - būtent šiais metais švenčiamas pranciškonų vienuolijos įsteigimo 800 metų jubiliejus. Todėl vienuolis Linas išreiškė viltį, kad Kryžių kalnas ir šalia jo įsikūręs vienuolynas šiemet sulauks ypač didelio būrio maldininkų – tiek pasauliečių, tiek ir dvasininkų.
Malonus pokalbis baigėsi, užsivėrus vienuolyno durims metas grįžti į mums įprastą pasaulį. Tačiau tik išėjus iš Kryžių kalno vienuolyno, apima keistas jausmas. Atrodo, kad geras pusvalandis, praleistas tarp storų vienuolyno mūsų, prabėgo lyg kelios akimirkos...
