„Sugrįžimas į dykumą“ – tai brandžiojo periodo pjesė. Spektaklio dėmesys sutelkiamas į žmogų. Kalbama apie asmens meilę, neapykantą, apie gėrį, grožį, apie išsilaisvinimą, geismą. Geismas čia suvokiamas kaip trūkstamos sielos dalies nostalgija, kaip tai, kas bent iliuziškai galėtų žmogui grąžinti prarastos pilnatvės ir harmonijos pojūtį.
Geismo vedami Kolteso personažai perlipa sienas, žengia į jų įprastam pasauliui priešingas teritorijas ir stoja į akistatą bei mirtiną mūšį su "kitokiu". Žengimas į kitą, svetimą teritoriją bei susitikimas su "kitu" reiškia akistatą su pačiu savimi, kita savo sielos ar prigimties puse: instinktais, slaptais troškimais, geiduliais.
Pasak teatro pranešimo spaudai, dėmesys sutelkiamas į žmogų, situaciją į kurią jis patekęs, ir galimybes išgyventi vientisumą praradusiame, nuosmukį ir chaosą patyrusiame pasaulyje. Suskilusio pasaulio metafora leidžia kalbėti apie politinį ir socialinį blogį. Žmogus keliauja iš vienos teritorijos į kitą, kol sugrįžta į pradinį tašką – dykumą.
Intensyvaus kūrybinio darbo rezultatas – Ilgąją salę užpildysiantys emocijų pliūpsniai, išgyvenimai, situacijos, kurias kurs Kauno valstybinio dramos teatro aktoriai: Daiva Stubraitė, Dainius Svobonas, Tomas Erbrėderis, Giedrė Ramanauskaitė, Inga Mikutavičiūtė, Jūratė Onaitytė, Gintaras Adomaitis, Kęstutis Povilaitis, Vilhelmas Vaičekauskas, Ričardas Vitkaitis, Raimonda Šukytė, Gabrielė Aničaitė, Saulius Čiučelis, Mantas Cegelskas.
Spektaklio muzika kuria Rita Mačiliūnaitė, o erdvės vizualumu rūpinasi Artūras Areima bei Daumantas Ciunis.
Aktuali socialinė tema, jaunojo režisieriaus drąsūs režisūriniai sprendimai, teatro senbuvių bei jaunųjų aktorių sintezė turėtų suintriguoti nevieną teatro mėgėją.
Režisierius spektaklį skiria savo Tėvui.
