Nepaprastai turininga, išsiskirianti unikalių projektų gausa, nuolatos suspindinti intriguojančiomis premjeromis, netikėtomis koncertų programomis, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro istorija prasidėjo kartu su Lietuvos atgimimu, 1988-ųjų rudenį, kuomet į pirmąją repeticiją Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje susirinko pirmieji 45 orkestrantai, rašoma LVSO pranešime spaudai.
1988 m. tuometinių trijų ministrų – aukštojo mokslo ministro prof. habil. dr. Henriko Zabulio, finansų ministro Romualdo Sikorskio, kultūros ministro Jono Bielinio ir maestro Gintaro Rinkevičiaus iniciatyva sostinėje suburtas naujas kolektyvas - Valstybinis jaunimo simfoninis orkestras. 1989 metų sausio 30 dieną įvyko pirmasis orkestro koncertas - būtent nuo šios dienos LVSO skaičiuoja savo metus. Su neblėstančia energija ir aukštu meistriškumu į Lietuvos muzikinį gyvenimą įsiveržusiam orkestrui buvo suteiktas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vardas, o minint kūrybinio darbo dešimtmetį, 1999 m. sausio 30 d., orkestras grojo pirmąjį koncertą naujoje 1000 vietų Vilniaus kongresų rūmų koncertų salėje.
Kiekvienas orkestro parengtas koncertas, kiekviena programa – ypatinga. Užtenka vien prisiminti Lietuvoje pirmąkart nuskambėjusių monumentalių simfoninių ir vokalinių kūrinių premjeras – R. Wagnerio „Parsifalį“, E. Elgaro „Gerontijaus sapną“, A. Honeggero oratoriją „Žana d’Ark ant laužo“, W. Waltono „Baltazaro puotą“, G. Mahlerio simfonijas, jau seniai pirmąjį dešimtuką perkopusių operų koncertinius atlikimus ir sceninius pastatymus.
Orkestro atliekama Lietuvoje pirmąkart nuskambėjo siuita „Žiedas“ be žodžių“ iš įspūdingo R. Wagnerio keturių operų ciklo „Nybelungų žiedas“; publikai buvo pristatyta eilė šiuolaikinių kompozicijų - tai Ch. Ives’o „Central Park in the Dark“, „Unanswered Question“, „In the Night“, P. Glasso „Itaipu“ europinė premjera taip pat priklauso LVSO ir maestro G. Rinkevičiaus batutai. Dalyvavimas šiuolaikinės muzikos festivalyje „Gaida“ kasmet LVSO repertuarą praturtina naujomis šiuolaikinėmis partitūromis – S. Reicho, M. Gordono, H. Goebbelso, F. Zappa’os ir kt. kompozicijomis.
Paskutiniais metais LVSO parengė ir keletą įspūdingų roko ir simfoninės muzikos sintezės projektų – Lietuvoje pirmąkart skambėjo simfoninio orkestro atliekama legendinių grupių „Queen“ ar „Pink Floyd“ muzika, o 2008 m. pabaigą ženklino įspūdinga tai pat pirmą kartą Lietuvoje atlikta Simfoninių tango programa.
Kaip atskirą ir Lietuvoje analogų neturintį LVSO veiklos barą muzikologai įvardina austrų kompozitoriaus Gustavo Mahlerio visų simfoninių opusų atlikimą, vadindami tai „maleriška epopėja“ – nuolatinį ir ištikimą orkestro bei jo meno vadovo „ėjimą“ su G. Mahlerio muzika. Koncertų ciklą „Visi G. Mahlerio simfoniniai kūriniai“ ateities kartoms išsaugos specialiai leidžiama kompaktinių plokštelių serija.
1995 m. parengtas R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ sceninis pastatymas visam laikui nubrėžė dar vieną, itin ryškią meninės veiklos kryptį – atlikta daugiau kaip dešimties kompozitorių nuo W. A. Mozarto, G. Verdi iki D. Šostakovičiaus ir J. Juzeliūno operų. Pastarųjų metų sceniniai didžiulio publikos susidomėjimo sulaukę operų pastatymai („Bohema“, „Užburtoji fleita“, „Verteris“) ir sudėtingos Vilniaus kongresų rūmų erdvės pritaikymas operos scenai tik patvirtino per dvidešimt metų susiformavusį credo, kad maestro Gintarui Rinkevičiui ir Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui žodis neįmanoma – negalioja.
