Linkėjo pridėtinės vertės
Susitikime sostinės Rašytojų klube dalyvavo trys žilagalviai karaliai - prozininkas Juozas Aputis, poetas Marcelijus Martinaitis ir vakaro vedėjas poetas Jonas Liniauskas. Prie šių vyrų glaudėsi dvi moterys - premijos laureatė D.Kalinauskaitė ir literatūrologė Jūratė Sprindytė.
Knygų vertinimo komisijos pirmininkas J.Aputis atkreipė dėmesį į "Niekada nežinai" autorės žodžių orkestrą, stebėtiną teksto tankį ir skaitant išnykstantį žanro suvokimą. Sveikindamas D.Kalinauskaitę, rašytojas palinkėjo geros pridėtinės vertės.
Literatūrologė J.Sprindytė prisipažino laureatės apsakymų knygą skaičiusi nuo pabaigos, penkių paskutinių vilties ir optimizmo teikiančių novelių. "Dabartinė mūsų proza mėgsta pramogauti, o Danutė atsiliepia į dramatinius dalykus: mirtį, senatvę, egzistencijos problemas, nebijo kalbėti apie negražų kūną", - teigė ji. Anot mokslininkės, rašytoja poetizuoja paprastą kasdienybę.
Premijos ir kvailina
Poetas M.Martinaitis prisipažino, kad D.Kalinauskaitės buvo pasigedęs. Šitaip, anot jo, literatūros pasaulyje pasirodo ir pradingsta talentingos prozininkės. "Maniau, kad istorija kartojasi. Tačiau Danutės sulaukėme. Ji nesivėlė į literatūrinį gyvenimą, santykius, konkurenciją", - kalbėjo komisijos narys. Jis atkreipė dėmesį į kūrėjos atsakomybę žodžiui ir rašymui. Brolis, poetas Jonas Kalinauskas seseriai palinkėjo "nepasakyti paskutinio žodžio, neatskleisti savos paslapties".
Laureatė sakė pastebėjusi, kaip nutolo knygon sugulę tekstai. "Dabar jau rašau kitaip. Jei nesi "sugargažėjusi", tai pastebi, kaip kinta santykis su mirtimi, gyvenimo kelionėmis ir savimi", - kalbėjo rašytoja. Anot jos, premijos - pavojingas dalykas. Dažnas ją gavęs pasikeičia, net sukvailėja.
D.Kalinauskaitės knyga "Niekada nežinai" dienos šviesą išvydo pernai leidykloje "Baltos lankos". Pasak autorės, leidinys atsirado per trejus ketverius metus. Paskui paskutinę prozininkės knygą "Išėjusi šviesa" išėjo ir du jos gyvenimo dešimtmečiai, per kuriuos brandinta patirtis, o kūriniai publikuoti literatūrinėje periodikoje.
Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės literatūrinį kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus ir teikiama kasmet sausio 6-ąją - Trijų karalių dieną. Laureatui atitenka 2 tūkst. litų premija, dar tūkstančio litų honoraru jis įvertinamas už kūrybos skaitymą per susitikimą.
Ribos nusitrina
LŽ pateikė D.Kalinauskaitei tris šventinius klausimus - apie auksą, smilkalus ir mirą:
- Auksą suvokime kaip materialų, šiuo atveju - piniginį apdovanojimą. Ką reiškia jums Rašytojų sąjungos premija?
- Rašytojai sako, kad jiems ši kolegų skiriama premija yra pati mieliausia. Man ji reiškia pirmiausia ne pinigus, o didelį netikėtumą. Ilgus metus buvau nutilusi, nerašiau, t. y. kaip rašytoja neegzistavau. Tad kai po tokios ilgos pertraukos pasirodo knyga, "išdygsti" tarsi iš niekur, ir kažin ar gali tikėtis būti pastebėta, o ką jau kalbėti apie įvertinimą.
- Smilkalai, jų efemeriškumas, galėtų reikšti nesugaunamus dalykus, neapčiuopiamą, išsprūstančią literatūros būtį. Kuo svarbi jums kūryba? Kuo paaiškinama daugiau kaip dvidešimt metų trukusi kūrybinė pauzė?
- Tos vadinamosios pauzės savo gyvenime niekada nedramatizavau, ji man buvo visiškai savaiminga. Kai matai, kad tavo kūrinių kokybė prasta ir ji tavęs netenkina ar tiesiog "nesirašo", labai pravartu nutilti ir patylėti. Niekada nesistengiau žūt būt "išlikti ant scenos"... O paskui gyvenime šis bei tas nutiko ir po ilgo laiko vėl atėjo natūralus poreikis rašyti - lukštentis iš savo užgyventų patirčių ir suvokimų, pasaulio stebėjimo. Rašymas man - ir didelis įdomumas, ir intriga, ir galbūt šiek tiek narkotikas.
- Mira, iš kurios buvo gaunamas kvapnus aliejus galėtų būti siejama su šlove, garbe, atmintimi. Kas skatina kurti - noras išlikti būsimų kartų atmintyje ar kasdienybėje išsitenkantys dalykai?
- Oi, tokia patetika ne mano adresu! Man, matyt, skirta išsitekti kasdienybėje. Bet vėlgi, kas literatūroje (ne gyvenime!) ta kasdienybė? Ištikus netikėtumui, ribinei situacijai, joje staiga gali atsiverti stebuklingas tikrovės matmuo ir tada ims klostytis neįtikėtini, magiški, toli gražu nekasdieniški dalykai. Gerai parašytame kūrinyje ribos tarp fizikos ir metafizikos, šiapusybės ir anapusybės nusitrina.
