„Šis susitarimas – didelis žingsnis į priekį stiprinant nacionalinės muzikos plėtrą bei propaguojant geriausius Latvijos ir Lietuvos muzikos atlikėjus ne tik Baltijos šalyse, bet ir platesniuose klasikinės muzikos vandenyse“ – kalbėjo sutarčių pasirašymo ceremoniją pradėjęs Latvijos koncertų direkcijos valdybos narys Guntaras Ķirsis.
„Glaudus bendradarbiavimas, o ne konkuravimas yra ypač svarbus norint išlikti mūsų valstybėse, kuriose muzikos rinkos labai mažos, o gerų muzikantų – daug“, – minėjo Klaipėdos koncertų salės direktorė Danutė Žičkuvienė.
Pasak LNF pranešimo spaudai, koncertinių įstaigų vadovų susitikime aptartas ir vienas ambicingiausių šių metų Baltijos šalių bendradarbiavimo rezultatų – Lietuvos nacionalinės filharmonijos inicijuotas ir į programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ renginių sąrašą įtrauktas projektas „Viva Musica Via Baltica“, sujungsiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos ir Lenkijos koncertines įstaigas bei jų atstovaujamus kamerinius orkestrus.
„Labai simboliška, kad Baltijos šalių koncertinės įstaigos žengia glaudesnio bendradarbiavimo link metais, kuriais minėsime Baltijos kelio dvidešimtmetį“, – pabrėžė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.
Lietuvos nacionalinė filharmonija, Kauno valstybinė filharmonija, Klaipėdos koncertų salė ir Latvijos koncertų direkcija yra didžiausios Lietuvos ir Latvijos koncertinės organizacijos, kiekvienoje šalyje vidutiniškai surengiančios daugiau nei tūkstantį koncertų per metus.
