Išvykoje D. Stumbro laukė ir pasivaikščiojimas po pramoninį Rytų Londoną, kur, manoma, gyveno garsusis žudikas, anapilin pasiuntęs apie 160 žmonių. Kad būtų lengviau įsijausti į vaidmenį, solistui teko pasimokyti kirpėjo meno pas vieną iš seniausių barzdaskučių Londone.

Tamsioji industrinio Londono pusė

Vilniaus kongresų rūmuose scenografas Dickas Birdas prikels senąjį industrinį Rytų Londoną, kuriame - niūru, pilka ir nejauku, o pagrindinis miestiečių tikslas – išlikti.

Tai laikai, kai Londone vaikščiojo Džekas Skerdikas – pirmasis kapitalistinio pasaulio serijinis žudikas. Tačiau kraupiausi dalykai dedasi ne jo kelyje, o pas paprastą kirpėją Svynį Todą, baisiai įskaudintą ir siekiantį keršto. Būtent čia gudri kaimynė ponia Lovet pasiūlo verslo idėją: kepti pyragėlius iš žmonių lavonų, o jie dar ir tampa populiarūs.

Būtent tokį Rytų Londoną turėjo įsivaizduoti Svyni Todą vaidinsiantis solistas D. Stumbras, vaikščiodamas prie Temzės dokų, pagrindine Fleet gatve, senomis siauromis gatvelėmis, kuriose kažkada virė prekyba, o šaltas, drėgnas šaligatvis žmonėms atstodavo namus. Šioje aplinkoje gyveno Svynis Todas ir ponia Lovet.

D. Stumbras vaikščiojo ir po „London Dungeon“ siaubo muziejų, kuriame įrengtas Svynio Todo kambarys ir pavaizduoti ponios Lovet žmogienos pyragėliai. „Niekas nežino, kur tiksliai buvo Lovit kepyklėlė, bet žinoma, kad pagrindinė prekybinė gatvė – Fleet, kurioje ir vyko visas veiksmas“, - kalbėjo D. Stumbras.

Mokėsi skusti barzdą

Svynis Todas kažkada buvęs kirpėju, kuris su barzdos skustuvu žudęs savo klientus. Kad D. Stumbrui būtų lengviau įsivaizduoti, kaip senais laikais buvo skutami vyrai, jam teko apsilankyti prestižinėje Alfredo Dunghillo džentelmenų parduotuvėje ir kirpykloje, anot jo, lordų ir turtuolių karalystėje, kurioje nuo 1958 metų dirba vienas seniausių „senojo tipo“ barzdaskučių Londone.

„Jis juokavo, kad man pirma duos nuskusti muilu išteptą balioną, jeigu sugebėsiu tai padaryti, tada gausiu žmogų, - juokėsi pašnekovas. - Tačiau buvo labai įtemptas grafikas, vienas po kito ėjo koks nors lordas ar turtuolis, susimokėjęs nuo 25 iki 55 svarų už skutimąsi, nebuvo laiko niekam su manimi terliotis“.

Pirmosios repeticijos - su J.Holmesu

D. Ibelhauptaitės iniciatyva solistas specialiai skrido į Londoną, kur įvyko pirmosios jo repeticijos su garsiu dirigentu Jimu Holmesu, dirigavusiu du šio miuziklo pastatymus Didžiosios Britanijos operose „Opera North“ ir „Covent Garden“. „Jis – šios muzikos žinovas. Manau, kad Lietuvoje nėra tų tikrųjų miuziklo tradicijų, kurios turėtų būti, nes su mūsų įžymiausiais popkultūros atlikėjais nedirba tikri profesionalai, dainuoja taip, kaip įsivaizduoja. Buvo E. L. Vėberio „Operos Fantomas“, bet, manau, nevykusi inscenizacija“, - kalbėjo D. Stumbras.

„Man buvo malonu savaitę dirbti su Dainiumi ir aš esu labai optimistiškai nusiteikęs, kad įvyks kažkas nuostabaus", - po darbo su solistu džiaugėsi ir pats dirigentas. Londone pašnekovas taip pat stengėsi „persilaužti“ ir vietoj taisyklingos anglų kalbos kalbėti su britišku akcentu, kurio užsispyrusi Dalia taip reikalaujanti.

„Blogiukas“ ir miuzikle

Šis operiniam balsui skirtas kūrinys apverčia aukštyn kojom miuziklo žanrą, kuriame išvysime ir solistą D. Stumbrą. „Įsivaizduoju, kad jam tai - tarsi nušokti iš septyniasdešimties aukštų namo į centrinį Niujorką“, - solisto būseną bandė apibūdinti režisierė.

„Režisierė mane labai nustebino, tai – begalinis tikėjimas manimi, nes nebus jokio dublerio mano vaidmeniui. Kuo jis įdomus? Mano pagrindinis darbas – dainuoti operose bel canto. Skiriasi žanras. Nepakeisiu savo balso, bet ne viskas dainuojama, kas užrašyta natose, daug sąlyginių dalykų“, - kalbėjo solistas.

Iki šiol daugiausiai „blogiuko“ vaidmenis atliekantis solistas yra suvaidinęs vos pora teigiamų personažų „Bohemoje“ bei „Užburtojoje fleitoje“. „Jau dievas davė baritono balsą, kurį visi kompozitoriai charakterizuoja kaip „blogiuko“, ypač tinkamo kerštaujančiam žudikui. Man tai – neišvengiamybė“, - kalbėjo solistas.

Paklaustas, kokį norėtų vaidmenį įkūnyti ateityje, D. Stumbras kuklinosi: „Dažniausiai imi gyvenime, ką pasiūlo, aišku, dainuoti norisi tai, ko nedainavau iš klasikinės operos – G. Verdi „Makbetą“, „Simoną Bokanegrą", iš G. Puccini repertuaro - „Toską“. Dar yra keli didžiausi baritoniniai vaidmenys, kurių nesu sudainavęs, tačiau kad teks dainuoti miuzikle, niekuomet negalvojau. Šis skiriasi iš kitų, nes jį dainuoja operos žmonės su visai kita dainavimo mokykla. Muzika parašyta taip, kad ją galima dainuoti operiniams balsams“.

Pagrindinį vaidmenį spektaklyje atliks ir Asmik Grigorian, o kostiumus kuria dizaineris Juozas Statkevičius.

„Jei manęs paprašytų Sondheimo siužetą palyginti su kinu – sakyčiau, kad jis artimas Quentino Tarantino ar gangsterių filmams, bet vyksta industriniame Viktorijos laikų Londone“, – yra pasakiusi režisierė Dalia Ibelhauptaitė.

Amerikiečių kompozitorius Stephenas Sondheimas – ryškus XX a. muzikinio teatro novatorius, daugkartinis „Grammy“ nugalėtojas, Pulitzerio premijos laureatas ir daugelio kitų apdovanojimų prizininkas.

S.Sondheimas apvertė aukštyn kojom miuziklo žanrą ir priartino jį prie operos, atradęs savitą dramos ir muzikos sintezę. Jo darbai žavi neįprastais, šokiruojančiais siužetais, intriguojančiais personažais ir drąsiais sprendimais.

„Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ – vienas garsiausių S.Sondheimo kūrinių. Pirmą kartą jis buvo pastatytas 1979 m. Niujorko Brodvėjuje. Pasisekimas buvo milžiniškas – 587 spektakliai. Nuo to laiko šis muzikinis trileris mielai dainuojamas tiek didžiuosiuose operos teatruose, tiek Brodvejui. Miuziklas sukurtas roko operos stilistika, išsiskiria modernia režisūra.

Pagal S.Sondheimo „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ režisierius Timas Burtonas 2007 m. pastatė kino filmą, kuriame suvaidino Johnny Deppas ir Helena Bonham Carter. Siaubo filmas išsiskiria moderniu ir teatrališku reginiu, paremtu puikia muzikos ir dramos vienybe.

Fotoreportaže – įspūdžiai iš kelionės po industrinį Londoną, kadrai iš filmo ir baleto bei operos pastatymų:

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją