„Jokių renginių – tokia mintis man kilo pirmoji. Renginiams vos pavyksta surinkti pinigų, tenka net iš savo atlyginimo pridėti, o čia dar papildomas mokestis. Surinkus už diskoteką 30 litų, 10 reikės atiduoti“, - piktinosi Bajorų kultūros namų administratorė Dalia Ziemelienė.
Ji sakė, kad Bajoruose vyksta apie 40 renginių per metus. Kiek už juos reikėtų sumokėti autorių teisių gynimo organizacijai, jai niekas pasakyti negalėjo, nes reikalingi konkretūs skaičiavimai.
„Laimei, lyg nujausdamos lėlių teatro ČYZ spektakliams rinkome tik lietuvių liaudies dainas. Už jas bent autoriams mokėti nereikės. Manau, kad ateityje renginiai bus labai „originalūs“ - dūdeles pūsime, plaktukais mušime“, - piktinosi D.Ziemelienė.
Jubiliejinę „Obelinę“ pernai organizavęs Obelių seniūnas Eugenijus Narkūnas pasijuto lyg šaltu dušu perlietas, kai sužinojo, kad, nemokamam koncertui pasamdęs profesionalius atlikėjus, sumokėjęs jiems nemažas sumas, dar turės atsiskaityti ir su LATGA-A. Po derybų sulygo 125 Lt. „Autorių teises ginanti organizacija patikino, jog muzikantams mokėjome tik už jų darbą, o muzikos, dainų autoriams reikia mokėti papildomai“, - sakė E.Narkūnas.
Nieko arba... folkloras
Pernai birželyje sutartį su LATGA-A pasirašė Rokiškio kultūros centro direktorė Nida Lungienė. „Kilpa visiems renginiams, ypač liaudies teatro premjeroms. Žinant šiandieninę ekonominę situaciją, pavadinčiau tai kultūros centrų smaugimu. Dabar geriausia nieko nedaryti arba organizuoti tik folkloro vakarus. Man jie patinka, tačiau jų nemėgsta žiūrovai“, - sakė „Gimtajam...“ N.Lungienė.
Jos vadovaujamas centras už šių metų pirmojo pusmečio nemokamus renginius – kalendorines šventes, Sausio 13-osios, Vasario 16-osios minėjimus LATGA-AI sumokėjo 850 Lt. Autorių teisių gynimo organizacijai tenka 5 proc. nuo diskotekos bilietų, 7 proc. - nuo kitokių renginių. Už miesto 509-ojo gimtadienio šventinį renginį prie Kultūros centro pavyko daugiau nei 2 tūkst. Lt mokestį nuderėti iki 600 Lt.
N.Lungienė, kaip Lietuvos kultūros centrų asociacijos tarybos narė, bandė iš Kultūros ministerijos ar savivaldybių gauti papildomų lėšų renginiams, tačiau nepavyko. Beje, 2007 metais LATGA-A kreipėsi į teismą su ieškiniu Rokiškio kultūros centrui, kuris buvo nesumokėjęs už 2006 metų renginius. Teismas neįvyko, nes centras skolą sumokėjo.
Visagalis biudžetas
Ar tokia tvarka nesužlugdys 24 mūsų rajone esančių kaimo kultūros namų? Į šį klausimą savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vyresnioji specialistė Janina Komkienė negalėjo atsakyti. Esą kol kas neaišku LATGA-AI mokėti reikalingos sumos. Ji patikino, kad dėl papildomų išlaidų renginių kokybė nenukentės, o lėšų bus ieškoma rajono biudžete.
Sutartis - tik formalumas
Nepanikuoti, o bandyti ieškoti lėšų, Rokiškio kultūrininkams siūlo autorių teisių gynimo organizacijos atstovas A.Adamonis. „Gimtajam...“ jis teigė, jog LATGA-A nuo 2007 metų gruodžio buvo nutraukusi sutartis su visais šalies kultūros centrais. Jas atnaujinti buvo numatyta dar šių metų sausyje, tačiau to nepadaryta. „Įstatymas įpareigoja kūrinių naudotoją tris dienas iki renginio kreiptis dėl licencijos. Trys dienos daugumai kultūrininkų jau daug kartų praėjo“, - tikino A.Adamonis.
Jis sakė, kad sutarčių pasirašymas užsitęsė dėl keliais etapais vykusių derybų tarp kultūros centrų, savivaldybių asociacijų ir autorių teises ginančios organizacijos, tarpininkaujant Kultūros ministerijai ir nepriklausomiems teisininkams. Daugiausia diskusijų kėlė atlygio kūrėjui dydis, jei kūrinys skambės nemokamame renginyje. „Galiausiai sutarta, jog neatsižvelgiant į tai, kada sutartys bus pasirašytos, kultūros įstaigos privalės atsiskaityti ir už 2008 metų renginius. Taigi sutarties pasirašymas tik formalumas. Visiems kultūros darbuotojams siūliau pasirašyti kuo greičiau. Kuo ilgiau šis procesas tęsis, tuo bus skausmingiau. Čia kaip liga: kuo labiau užtęsi, tuo labiau skauda“, - tikino A.Adamonis.
Anot jo, Rokiškio rajonas yra unikalus, mat visoje Lietuvoje kultūros įstaigos veikia kaip atskiri juridiniai vienetai, savarankiškai sprendžiantys savo problemas. Tuo tarpu Rokiškyje kaimo kultūros centrų darbuotojai įdarbinti seniūnijose, todėl sutartys bus pasirašomos su seniūnais.
Naujose sutartyse, kaip ir ankstesnėse, numatytas 5-7 proc. autorinis atlyginimas nuo pajamų kūrėjams už jų kūrinių naudojimą per mokamus renginius. Apskaičiuojant atlyginimą už nemokamus renginius, anot A.Adamonio, baziniu dydžiu paimtas apvalus skaičius - 100 Lt, tačiau konkrečiam renginiui galima taikyti nuolaidas. Jos priklauso nuo salės dydžio, gyventojų skaičiaus kultūros įstaigos teritorijoje. Pritaikius nuolaidas, renginiui, kuris vyksta 100 vietų salėje ir iki 1 tūkstančio gyventojų teritorijoje, autorinis atlyginimas sumažėja iki 5 Lt.
A.Adamonis prisiminė, kad susitikime su rokiškėnais išgirdo naivių, neišprusimą liudijančių klausimų. Pavyzdžiui, kodėl nusipirkus kompaktinę plokštelę negalima muzikos leisti per viešus renginius? „Informacija apie naudojimą parašyta ant kiekvieno disko. Kūrėjai ir kultūros darbuotojai kabo ant tos pačios šakos, tačiau kultūrininkai nori egzistuoti apvogdami kūrėją. Galime atsižvelgti į sudėtingą šiandieninę situaciją, atidėti mokėjimus, tačiau principo, jog ne tik atlikėjai, bet ir autoriai už kūrinį turi gauti savo dalį, keisti nesiruošiame“, - užtikrino autorių teisių specialistas.
