„Kiti metai - tai 365 svarbūs žingsniai Vilniuje kuriant naują europinės kultūros patirtį. 2009-aisiais tarptautiniai meno projektai aplankys daugelį miesto vietų, palies daugelio mūsų kasdienybę. Prestižinis Europos kultūros sostinės statusas yra puiki proga keisti ir keistis. Sieksime išnaudoti visas galimybes ir Vilnių pristatyti kaip gyvybingą, atvirą žmonėms ir naujoms iniciatyvoms miestą“, - teigė VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ direktorė Elona Bajorinienė.

600 renginių - nemokami

Nacionalinę programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ sudaro 6 teminės sritys: „Specialiųjų renginių programa“, kuri kitąmet apims 16 projektų, „Konferencijos ir suvažiavimai“ (12 projektų), „Europos menų programa“ (45 projektai), „Kultūrų (at)pažinimo programa“ (13 projektų), „Gyvosios istorijos programa“ (16 projektų), „Žmonių programa“ (16 projektų).

„Parengta programa yra skirta įvairiai publikai – įvairių meno sričių gurmanams, ištikimiems mėgstamo žanro gerbėjams, plačiajai visuomenei. Planuojama įgyvendinti beveik 120 projektų, 90 proc. kurių premjeros Lietuvoje, o 80 proc. – įgyvendinami bendradarbiaujant su menininkais iš viso pasaulio. 10 projektų, tokių kaip Oskaro Koršunovo „Hamletas“, Peterio Eötvöso operos koprodukcija „Meilė ir kiti demonai“, finansuojami bendromis Lietuvos ir užsienio valstybių lėšomis“, - teigia E. Bajorinienė.

Iš viso vilniečiai ir miesto svečiai bus pakviesti į daugiau nei 900 renginių, du trečdaliai jų – nemokami.

„Europos kultūros sostinės rezultatai bus jaučiami ir pasibaigus 2009 metams. Tai nauji infrastruktūriniai objektai - Nacionalinė dailės galerija, multifunkcinis kultūros centras „Menų spaustuvė“, iškiliausių šalies skulptorių meno kūriniai Neries pakrantėje. Tikimės, kad susiformuos naujos kultūrinės tradicijos – Lietuvos kultūros sostinės rinkimai, LUX šviesos festivalis, Gatvės muzikos diena, „Tebūnie naktis!”, bus sukurta 11 naujų muzikinių kūrinių, kurie sėkmingai gyvuos ir po 2009 metų. Tai tik dalis svaraus indėlio ne tik į Vilniaus, bet ir į visos Lietuvos kultūrinį gyvenimą“, - kalbėjo E. Bajorinienė.

Nuo profesionalų iki jaunų talentų

Nacionalinės programos partneriais tapo tiek svarbiausios Lietuvos kultūros institucijos (Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Šiuolaikinio meno centras ir kt.) ar pasaulyje pripažinti šalies menininkai (Oskaras Koršunovas, Arūnas Matelis ir kt.), tiek ir jauni kūrėjai (Linas Kutavičius, Julijonas Urbonas ir kt.) ar naujai besikuriančios kultūrinės įstaigos („Kultfluxas“ ir kt.)

Taip pat bendradarbiaujama su įtakingomis užsienio tinklinėmis organizacijomis (Europos festivalių asociacija (EFA), Tarptautinis scenos menų tinklas (IETM) ir kt.), garsiausiomis menininkų trupėmis (Sankt Peterburgo Marijos teatras, Londono simfoninis orkestras, Europos aukštųjų mokyklų lyga (ELIA) ir kt.). Nepamirštos Vilniaus vietos bendruomenės, įvairios socialinės grupės, kurios kviečiamos aktyviai dalyvauti projektuose („Mano kiemas/meno kiemas“, Žmonių programos fondas ir kt.)

Laukiama daugiau turistų

Daugiau nei 30 miestų, tapusių Europos kultūros sostinėmis, patirtis rodo, kad užsienio turistų srautai į kultūros sostinėmis tapusius miestus išauga 10-15 procentų. Ne mažesnio svečių srauto pagyvėjimo tikisi ir Vilnius, 2009 metais kartu su Lincu (Austrija) perimsiantis šiemetinių Europos kultūros sostinių Liverpulio (D. Britanija) ir Stavangerio (Norvegija) karūną. Planuojama, kad iš viso nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ renginius aplankys ne mažiau kaip 3 mln. žmonių.

„Užsienio valstybėse vykdomos reklamos ir viešųjų ryšių kampanijos, kaip, pavyzdžiui, žinią apie Vilnių skleidžiančio Balto angelo skulptūros dovanojimas Europos miestams, dalyvavimas įvairiose parodose ar pristatymuose, jau šiandien skatina vis didesnį užsieniečių susidomėjimą Lietuvos sostine ir čia vyksiančiais kultūriniais projektais. Beje, vien šiemet Vilnius ir kultūros sostinės programa pristatyta daugiau nei 450 žurnalistų iš 20 pasaulio šalių“, - pažymėjo VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ vadovė.

Vilnių populiarins ir kultūros entuziastai

Svečių srautus į Europos kultūriniu centru tapsiantį Vilnių padidins ir trys VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ įgyvendinamos iniciatyvos – Ambasadorių ir Savanorių programos bei Svetingumo projektas „Vilnius’09 kviečia“.

Nacionalinės programos „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ ambasadoriais jau tapo per 1000 žmonių iš 32 Lietuvos miestų ir daugiau nei 30 užsienio šalių. Ambasadorių, tarp kurių – daug žinomų visuomenėje meno, kultūros, pramogų veikėjų, misija – skleisti informaciją apie Lietuvą, apie Vilniuje vyksiančius kultūrinius renginius, griauti neigiamus stereotipus apie mūsų šalį.

„Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ Savanorių programa – didžiausia dalyvių skaičiumi tarptautinė savanorystės programa Lietuvos kultūros istorijoje. Ji vienija per 400 neatlygintinai dirbančių „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ projekto pagalbininkų, iš jų beveik 100 – kultūros entuziastų iš užsienio šalių.

Š.m. viduryje startavusi svetingumo programa „Vilnius ′09 kviečia“ jau vienija per 300 paslaugų teikėjų Vilniuje. Tai - maitinimo įstaigos, viešbučiai, taksi, muziejai, turizmo informacijos centrai, geležinkelio bei autobusų stotys, Vilniaus oro uostas, parduotuvės, gidai. Šia programa siekiama kelti teikiamų paslaugų kokybę, skatinti bičiulišką klientų aptarnavimą bei užtikrinti informacijos apie kultūrinius renginius sklaidą.

„Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ programos įgyvendinimas finansuojamas ne tik valstybės, Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto ir Europos komisijos lėšomis. Prie 2009 metų Europos kultūros sostinės kūrimo Lietuvoje prisidėjo ir privataus verslo atstovai, tarp jų – oficialieji kultūros partneriai „flyLAL“ ir „JCDecaux“, mobiliosios komunikacijos partneris „Omnitel“, partneriai „ADCRent“, „Gedimino9“, ŪBIG. Taip pat informaciniai partneriai – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Vilniaus turizmo informacijos centras.

„Siekiame stiprinti mecenatystės tradicijas Lietuvoje. Kultūros sostinės projektus remiantys verslininkai tampa tarsi nacionalinės kultūros ambasadoriais“ – kalbėjo E. Bajorinienė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją