Tačiau pirmasis tikras debiutas įvyko 1945 m. grafo Almavivos vaidmeniu operoje „Sevilijos kirpėjas“, kurioje debiutavo ir kiti to meto jaunieji solistai – L.Jakevičiūtė, vėliau tapusi ir Vlado Česo gyvenimo drauge, ir J.Stasiūnas, operą dirigavo R.Geniušas.

Pasak LNOBT pranešimo, antrasis vaidmuo, taip pat parengtas 1945-aisiais, tapo ir pačiu svarbiausiu Vlado Česo karjeroje, tai Hercogas G.Verdi „Rigolete“, vėliau ne kartą dainuotas jau į Vilnių persikėlusioje Lietuvos operoje. Nuo 1945-ųjų, Vladas Česas 30 metų buvo Lietuvos operos solistas, garsėjęs kaip neprilygstamas Hercogas, ir kiekviename savo spektaklyje Hercogo dainelę dainuodavęs po kelis kartus, Almaviva, Belkorė, Jontekas ir daugelio kitų vaidmenų operose ir operetėse atlikėjas.

1969–1991 m. Vladas Česas dėstė konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), augino jaunąją kartą, kuri mokytojo profesionalumą ir gebėjimus bei dedamas viltis pateisino su kaupu – tai operos solistai J. Valuckas, Z. Žemaitis, G. Maciulevičius, V. Juozapaitis, A. Penikas ir kt. Buvę studentai savo dėstytoją prisimins kaip šiltą, tačiau reiklią asmenybę.

Visai neseniai Vladas Česas baigė rašyti savo prisiminimus, palikdamas mums neįkainojamus pasakojimus apie daugybę situacijų, pergyvenimų, patirtų teatre ir konservatorijoje, istorijas apie sudėtingus teatro pasaulio žmonių santykius, apie savo bendraamžius kolegas.

Vladas Česas pašarvotas ritualinių paslaugų namuose „Nutrūkusi styga“, atsisveikinimas nuo spalio 10 d., penktadienio, 12 val. Šv. Mišios Petro ir Povilo bažnyčioje spalio 11 d., šeštadienį, 9 val., laidotuvės spalio 11 d. 13 val. Antakalnio kapinėse.