Pasak E.Jansono, jis prieštarauja šioms idėjoms, kadangi tarp asociacijos steigėjų yra Eimunto Nekrošiaus teatro studija "Meno fortas", Oskaro Koršunovo, Anželikos Cholinos teatrai, kurių spektakliai ir taip rodomi dramos teatre.
Kartu E.Jansonas pažymėjo, kad rodydamas savo spektaklius Dramos teatras už kiekvieną spektaklį gauna 4 tūkst. litų pajamų, o nuomodamas kitiems teatras Didžiąją salę - tik pusantro tūkstančio už vakarą. Todėl, meno vadovo nuomone, teatrui naudingiau rodyti savo spektaklius, o ne nuomoti salę kitiems teatrams.
LNDT meno vadovui taip pat neaiškūs kriterijai, pagal kuriuos Asociacija atrinktų geriausius spektaklius, kurie būtų vienodomis sąlygomis LNDT scenose. E.Jansonas nemano, kad geriausi spektakliai yra tie, "po kuriais pasirašytos iškiliausių režisierių pavardės", nes tai nėra aukšto meninio lygio garantija ir negarantuoja žiūrovų lankomumo.
E.Jansonas priminė, kad LNDT yra ne struktūra, o institucija, kurios statusas nustatytas daugiau kaip prieš 60 metų. Jį keisti įmanoma, tačiau tik įrodžius, kad naujasis statusas bus gyvybingas.
E.Jansonas nepagrįstais pavadino ir Asociacijos siekius atstovauti pavieniams scenos menininkams, nes, jo teigimu, tam yra Teatro sąjunga.
Kaip BNS sakė Nevyriausybinių scenos menų organizacijų asociacijos direktorius Martynas Budraitis, svarstymus dėl LNDT paskirties Asociacijos atstovai pateikė Kultūros ministerijai, kad ji skirdama didesnes lėšas LNDT ar nevyriausybiniams teatrams spręstų šią situaciją ir palengvintų mokėjimą už salių nuomą.
Pasak M.Budraičio, vien O.Koršunovo teatras praėjusiais metais už LNDT salių nuomą sumokėjo apie 90 tūkst. litų.
Atsakydamas į E.Jansono teiginį, esą pavienius scenos menininkus remia Teatro sąjunga, Asociacijos direktorius tvirtino, kad sąjunga yra visiškai neveikli, be to, Asociacija ketina atstovauti tiems teatro profesionalam s, kurie nėra sąjungos nariai.