Žymus lenkų dramaturgas ir satyrikas Sławomiras Mrożekas (g. 1930 06 26 Božencine, Tarnavo vaivadija) pastaruoju gyvena Nicoje – čia įsikūrė šių metų gegužį dėl sveikatos problemų. Tai antroji jo emigracija iš Lenkijos – pirmą kartą savo gimtinę rašytojas paliko 1963 metais, būdamas 33-ejų. Jis gyveno Italijoje, Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje ir Meksikoje. 1996 metais grįžo į Lenkiją ir apsigyveno Krokuvoje.

2002-aisiais Mrożekas patyrė sunkų insultą ir kurį laiką negalėjo nei kalbėti, nei rašyti, tačiau po trejų metų intensyvaus gydymo vėl sėdo prie rašomojo stalo ir 2006-aisiais išleido autobiografinę knygą „Baltazaras“.

Sławomiras Mrożekas parašė satyrinių ir humoristinių apsakymų (rinkinys „Dramblys“, 1957; „Vestuvės Atomikuose“, 1959; „Apsakymai“, 1974), satyrinių groteskinių dramų: „Policija“ (1958), „Kalakutas“ (1960), „Atviroje jūroje“ (1963, lietuviškai išleista 1966, pastatyta 1967), „Tango“ (1965, lietuviškai išleista ir pastatyta 1967), „Laimingas atsitikimas“ (1971), „Skerdykla“ (1975), „Emigrantai“ (1977, Lietuvoje pastatyta 1989); „Kontraktas“ (1986), „Portretas“ (1987). Paskutinioji Mrożeko pjesė – „Gražus vaizdas“ – parašyta 2002 metais.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jau buvo pastatytos dvi Mrożeko pjesės: „Tango“ (1967; režisierius Jonas Jurašas) ir „Emigrantai“ (1989; režisierė Irena Bučienė). Abu pastatymai yra reikšmingi teatro istorijai – kitais metais po lietuviškos „Tango“ premjeros sovietų kariuomenė įsiveržė į Čekoslovakiją, o Mrożekas spaudoje pareiškė protestą, todėl po vasaros atostogų spektaklis tyliai dingo iš repertuaro, net nespėjus pasirodyti recenzijoms.

Vėliau dėl panašių priežasčių iš įvairių repertuaro sąvadų buvo išbraukta ir Jurašo pavardė. Bučienės spektaklio „Emigrantai“ likimas kitoks: Regimanto Adomaičio ir Vytauto Rumšo triumfas Didžiojoje salėje ir šiandien gyvas spektaklį mačiusiųjų atmintyje. Šis spektaklis yra nufilmuotas Lietuvos TV.

Pjesę „Našlės“ Mrożekas parašė 1992 metais Meksikoje, sveikdamas po sunkios operacijos – kai kurie jo kūrybos tyrinėtojai mano, kad baigęs šį darbą, jis pradėjo sparčiai taisytis, ir su šiuo teatriniu rašytojo veikalu sieja įvairius mistinius sutapimus. Pats rašytojas „Našles“ vadina labai asmenišku kūriniu, atskleidžiančiu jo paties santykį su mirtimi. Čia nėra dažnų Mrożeko kūryboje politinių ar socialinių aliuzijų, o liečiami esminiai egzistenciniai klausimai.

„Našlės“ – tai kamerinis tragifarsas, istorija, kurią pirmajame veiksme žiūrovas išvys moterų, o antrojoje – vyrų akimis. Dramaturgas sukūrė savotišką „meilės keturkampį“ – moterys ieško to, ko, jų nuomone, neturi jų vyrai, o pastarųjų gyvenimo motto – „svetima žmona visuomet įdomesnė už savąją“. Galiausiai vyrai, besiaiškindami santykius, miršta, o jų žmonos lieka dvigubomis našlėmis, netekusiomis ir vyrų, ir meilužių.

Spektaklio „Našlės“ scenografiją kuria Gintaras Makarevičius, kostiumus – Kotryna Daujotaitė, choreografiją – Loreta Bartusevičiūtė. Spektaklyje vaidina Saulius Balandis, Monika Bičiūnaitė, Marius Jampolskis, Evaldas Jaras, Jurga Kalvaitytė, Dalia Michelevičiūtė, Vitalija Mockevičiūtė, Džiugas Siaurusaitis, Jūratė Vilūnaitė.