Pieš šimtą dešimt metų rugsėjo 26 dieną Brukline gimė George`as Gershwinas – žmogus, nutiesęs iki jo neregėto tvirtumo tiltą tarp akademinės ir neakademinės muzikos, kurio muzika skamba įvairiausiuose kontekstuose, vienodai pamėgta džiazo ir klasikos gerbėjų. Jam skirtas sezono atidarymo koncertas, kuriame simfodžiazo klasiko gimtadienį kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru švęs, žavingoji Liora Grodnikaitė, nedažnai lepinanti tautiečius sugrįžimais iš Didžiosios Britanijos, perspektyvus baritonas Jonas Sakalauskas, stilingas pianistų duetas Sonata ir Rokas Zubovai bei išties nusipelniusi atsidurti šioje garbingoje kompanijoje jaunų talentų trijulė: arfininkė Agnė Keblytė, smuikininkė Austėja Juškaitytė ir violončelininkas Vilius Daškevičius.
Rugsėjo 30 dieną prof. Donato Katkaus vadovaujamas orkestras primins klausytojams, jog yra ne tik sugebantis šypsotis kolektyvas, bet ir pelnęs šiuolaikinės muzikos eksperto reputaciją. Muzikos teoretikai reiškia jam išskirtinę pagarbą būtent dėl meilės lietuvių muzikai ir toliaregiškumo bei įžvalgos renkant programas, kuriose atsiduria vertingiausi šiuolaikiniai opusai. Programoje skambės M. Baranausko, A. Martinaičio, O. Balakausko ir kitų lietuvių kompozitorių kūriniai, persmelkti viena gija – alto tembru.
Alto tembras – tamsus, matinis, mistinis ir demoniškas – turi keistų magnetinių galių. Galbūt todėl, kad šiuo instrumentu kadaise fantastiškai griežė virtuozas-demonas Paganinis, galbūt todėl, kad niūri garso spalva inspiravo tokius filosofinius opusus kaip Berliozo “Haroldas Italijoje” ar Šnitkės koncertas, o gal ir dėl jo garso kitoniškumo, dėl to, kad jis nėra smuikas ar violončelė ir retai skamba kaip solinis instrumentas, daugelio žmonių santykis su šiuo instrumentu yra išskirtinis.
Alto balsas yra individualybės balsas ir reikia meistriško virtuozo, kad jis atsivertų... Tą vakarą su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru grieš Jonė Kaliūnaitė, dar vaikystėje sužibusi Lietuvoje kaip neeilinių gabumų muzikantė, “nokautavusi” varžovus daugybėje tarptautinių konkursų, vėliau išvyko į Vokietiją ir, pasiekusi nuostabių aukštumų savo karjeroje, šiuo metu gyvena Bonoje ir profesoriauja Saro aukštojoje mokykloje (Bona).
Spalio 9 dienos koncerto programa, skirta Lotynų Amerikos kultūros dienų uždarymui, nulemta labai aukšto Lietuvos publikos skonio ir gebėjimo įvertinti tikrumą, stiprią kūrybinę valią, išmintingą emocionalumą bei interpretatoriaus talentą, net jeigu visas šias savybes demonstruoja jaunas ir dar nežinomas mūsų šalyje žmogus.
Ukrainiečių pianistas Vadimas Cholodenko (kol kas dar Maskvos konservatorijos studentas, prof. Veros Gornostajevos kl.) sukėlė Kristupo vasaros festivalyje beveik sensaciją, sugrojęs dvi sudėtingiausias programas su vienodai galinga įkrova ir technine precizija. Buvo akivaizdu, kad jį būtina sugrąžinti, ir štai jis vėl atsidurs Šv. Kotrynos bažnyčios scenoje, tačiau visiškai naujame amplua – atlikdamas su Šv. Kristoforo orkestru ispanų kompozitoriaus Manuelio de Falla kūrinį fortepijonui su orkestru.
Šis koncertas yra pavadintas “Viva, Latino!”, o kaip Lotynų Amerikos šalis įsivaizduoti be gitarų? Baltijos gitarų kvartetas užbaigs viliojantį kaitrios šalies peizažą temperamentinga Joaquino Rodrigo muzikos interpretacija.
