Pasak teatro pranešimo spaudai, festivalis buvo atidarytas gatvės spektakliu, kurį surengė teatras iš Maskvos „Ugniniai žmonės“. Į festivalį pakviestas Belgrado nacionalinis teatras parodė ir Lietuvos žiūrovams pažįstamą Branislavo Nuščičiaus komediją „Ponia ministrienė“.
Tarp festivalio svečių – jau šešis dešimtmečius gyvuojantis teatras „Berliner Ensemble“, dar 1949 m. įkurtas Bertoldo Brechto; aktorius Martinas Wuttke suvaidino Antonine‘ą Artaudt Tomo Peuckerto dramoje „Artaudt ir Hitleris Romaninėje kavinėje“.
Teatras „Kredo“ iš Bulgarijos parodė groteskišką Nikolajaus Gogolio „Milinės“ interpretaciją, o garsusis Berlyno „Schaubühne“ – Tomo Ostermayerio režisuotą Franzo Xavero Kroetz’o „Koncertą pagal užsakymą“. Nacionalinis Ivano Franko teatras iš Ukrainos vaidino Sofoklio „Edipą“. Josefo Katonos teatras iš Budapešto rodė Carlo Goldoni „Vieną paskutiniųjų karnavalo naktų“, o Etla Prod agentūra iš Paryžiaus – muzikinę Edith Piaf biografiją „Piaf. Rausvai juodas gyvenimas“.
Festivalio rengėjai omskiečiai parodė Augusto Strindbergo „Freken Juliją“ ir Aleksejaus Peškovo „Vasarotojus“, o Rusų inžinerinis teatras „AXE“ iš Sankt Peterburgo – spektaklį „Faustas3. 2360 žodžių“ – tai tarptautinis projektas Fausto tema, sukurtas naudojant įvarius stilistinius ir žanrinius teatro principus.
Festivalio programoje buvo ir Omsko akademinio simfoninio orkestro pasirodymas – buvo atlikti Krzysztofo Pendereckio kūriniai „Simfonija Nr. 2”, “Largo violončelei su orkestru“, „Čakona“, „Lenkiškasis requiem“; orkestrui dirigavo pats kompozitorius.
