Čia jis suformulavo savo temą, kuriai jis ištikimas iki šiolei: asmenybės ir tikrovės susidūrimas – pagrindinė J. Vaitkaus kūrybos tema. <...> „Svajonių piligrime“ blogį, miesčioniją, kuri gniuždo kūrėją, režisierius vaizduoja karikatūriškai, kaip mechaniškai judančią minią, išvesdamas į pirmą planą menininką. <...> Režisierius teigia, kad genijaus dvasia nemirtinga.“
Prie Čiurlionio J. Vaitkus yra prisilietęs ne tik spektaklyje „Svajonių piligrimas“, bet ir 1986-aisiais – jis yra sukūręs filmą „M. K. Č. Zodiakas“, kuriame menininko mūzą įkūnijo viena garsiausių XX a. balerinų Maja Pliseckaja, vaidino Grigorijus Gladijus, Ingeborga Dapkūnaitė ir kiti. M. K. Čiurlionis – ne vien reikšminga asmenybė; jo kūryba ir įtaka Lietuvos kultūrai – temos, prie kurios nuolat grįžtama.
„Svajonių piligrimas“ į Vilniaus mažojo teatro repertuarą įtraukiamas todėl, kad M. K. Čiurlionio veikla susijusi su dabartinės Vilniaus mažojo teatro vietos – pastato Gedimino g. 22 – istorija.
Šiame pastate veikė lietuvių kultūrinė draugija „Rūta“, kuriai dailininkas sukūrė simbolistinę uždangą (jos kopija puošia teatro interjerą). Be to, Vilniaus mažasis teatras siekia į repertuarą įtraukti originalią lietuvišką dramaturgiją, aktualizuoti Lietuvos kultūrinės sąmonę bei etines ir estetines vertybes.
Spektaklio režisierius Jonas Vaitkus žinomas ne tik kaip šiuolaikinio teatro kūrėjas, kurio stilistiniam braižui būdingos naujų formų paieškos. Kiekviename naujame J. Vaitkaus darbe vis kitaip atsiskleidžia kūrybiškas darbas su aktoriais atveriant netikėtas jų asmenybių puses.
Spektaklyje be vyresnės ir viduriniosios kartos aktorių Jono Braškio, Vaidos Būtytės, Mindaugo Capo, Gedimino Girdvainio, Rasos Jakučionytės, Inetos Stasiulytės, Almanto Šinkūno, Manto Vaitiekūno taip pat vaidins patys jauniausi, pernai Muzikos ir teatro akademiją baigę aktoriai: Josif Baliukevič, Tadas Gryn, Tomas Kliukas, Irina Lavrinovič, Indrė Patkauskaitė, Tomas Rinkūnas, Vainius Sodeika, Agnė Šataitė ir Toma Vaškevičiūtė. Gestų kalba tekstus skaitys Valdas Katutis.
Scenografiją spektakliui kuria įdomus Lietuvos scenografas, kartu su Vaitkumi įgyvendinęs ne vieną sceninį kūrinį, Gintaras Makarevičius. Kostiumų dailininkė – Giedrė Vaitkutė. Spektaklyje skambės net kelių kompozitorių muzika.
Jonas Vaitkus apie pasirinktą medžiagą sakė: „Čiurlionis Lietuvoje buvo visiškai vieniša asmenybė – kalbu apie kūrybos bendraminčius. Čiurlionis buvo maksimalistas, ir tas maksimalizmas juntamas visur. Jis buvo kur kas toliau nužengęs, nei tuometinė lietuvių visuomenė. Greta jo nebuvo tokių asmenybių kaip jis. Aktoriai jaučia virpėjimą, nervą: jaunam, daiktiškumo nenužudytam žmogui labai artimi Čiurlionio trapumas, jautrumas, gyvenimo energija.
Tik sunku suvokti ir išreikšti tapatumą su juo. Todėl mane labai jaudina šių jaunų aktorių vidinio gyvenimo trapumas, jų profesinio kelio pradžia, degančios akys… Geismas kažką pasakyti, užmegzti ryšį su žiūrovu artimas Čiurlionio norui nutapyti, parašyti, pasakyti… Domėtis… Patys aktoriai skaito, klauso, atsirinkdami tai, ko reikia. Todėl visi jų atradimai tampa dar brangesni.“
