Lietuvos turtas – žmonių kūrybinės galios

Pirmojoje šalies kultūros sostinėje prieš porą savaičių lankėsi ir šalies Prezidentas Valdas Adamkus. Jis Zarasams gražių žodžių negailėjo ir pabrėžė, kad šis miestas įrodė, jog didžiausias Lietuvos turtas yra „ne materialiniai ištekliai, o žmonės, jų kūrybinės galios ir entuziazmas“. Daug kultūrinių erdvių – saulės forma išsiraizgiusiomis gatvėmis paženklintas centras. Sėlių aikštėje knygų mugės, „Gatvės muzikos“ pasirodymai - nuo breiko, sunkiojo metalo iki šiuolaikinės folk muzikos motyvų, bei fleitos skambesių.

Kultūros rūmuose naktiniai koncertai, gyvajame jaunimo centre, kuriame vien iš Zarasų susikūrusios 12 grupelių, vyko naktiniai kino seansai.

Zarasiškiai Pushaz - „G&G sindikato“ narys bei muzikos prodiuseris, pelnęs metų prodiuserio titulą per Bravo apdovanojimus, Žilvinas Žusinas - mokyklos suole repetuodavo šio kultūros centro rūsyje, didžiosios salos erdvės – vandens scena, Didysis ir Mažasis slėniai – veiksmas verda. Kultūros mylėtojai galėjo paklausyti bardų ir prozininkų mažojoje estradoje, po to „Prozos ruduo“ sausakimšai užtvindė didžiules Zarasų bibliotekos erdves su G. Storpirščiu ir V. V. Landsbergiu.

Šiuolaikinio meno mėgėjams - „Auros“ pasirodymai, meninės plaukiojančių veidrodžių ir improvizuotų gigantiškų pagalvių instaliacijos ežere.

Nepakartojamasis maestro Donatas Katkus su orkestru privertė iš nuostabos aikčioti ir šypsotis visą didžiąją tribūną. Jis labai subtiliai „kando“ skeptiškai įvertinęs kai kurias kultūros sostinės erdves, kurias kitų rajonų politikai naudojo kaip savo reklaminį įrankį ir kaip savo regiono kultūros pristatymą. Pagyros ir kritika

Politikų gausa – beveik visų partijų vadovai ar aukštus postus užimantys nariai susirinko Zarasuose ir stengėsi pakliūti į scenas prieš įdomesnius pasirodymus. Puikiai suprantama prieš rinkimus.

Tačiau kai J. Erlickui, A. Marčėnui ir J. Apučiui tenka laukti beveik gerą pusvalandį vėluojančių politikų ir dar po to klausytis jų išsikalbėjimo ant scenos...

Nors Juozui Erlickui Zarasai antrieji namai, jis niekur neskuba pabėgti. Dar vienas akibrokštas - didžiojoje estradoje skambant Vilhelmo Čepinskio smuikui, atskrido politikas, sraigtasparnių ir saldainių dievas – visa laimė Zarasiškiai nedavė leidimo nusileisti saloje, nusiuntė už miesto į stadioną.

Anot švedų delegacijos atstovo, kurie apsilankė renginiuose, gerai, kad gausu renginių daugelyje erdvių – tai neleido lankytojui prarasti ritmo visą savaitgalį. Norintys galėjo patenkinti savo poreikius skirtingose erdvėse stebėdami ar dalyvaudami skirtinguose projektuose.

Tačiau svečias pažymėjo, kad tokiu atveju labai sudėtinga viską koordinuoti. Sunkoka buvo orientuotis erdvėse dėl nuorodų trūkumo ir besikeičiančios programos.

Zarasai vilioja kultūriniu turizmu Vanduo – svarus Zarasų krašto atributas. „Kultūra – kaip gyvas vanduo“, skelbia zarasiškiai. Padėka projekto iniciatorei Daivai Šukštulienei, nes miesto valdžia suprato, kad toks miestelis, kaip Zarasai, gali vilioti žmones kultūriniu turizmu.

Galbūt tai vienintelis kelias Lietuvai ir pasauliui atrasti šį kraštą. Meras Arnoldas Abramavičius viliasi, kad greitu laiku Zarasai taps kurortu. Miestelis stengiasi pasiūlyti daugiau, negu tik 300 ežerų savo rajone ar 40 hektarų salą su jau nuo seno čia įrengtomis koncertinėmis erdvėmis, kur tuo pačiu metu gali vykti keletas renginių skirtinguose slėniuose.

Zarasiškiai nori sukurti kultūrines erdves visai Lietuvai, nes vietiniai jau daugelį metų tai atradę.

Projekto vadovė D.Šukštulienė viliasi, kad ateities Lietuvos kultūros sostinės titulo laimėtojai vystys jos idėją rengti kultūros muges, skatinančias juose dalyvauti kitų regionų kultūros vadybininkus.

Ji džiaugėsi, kad Zarasus atrado tokių tarptautinių festivalių kaip „Roko naktys“ ir „Mėnuo Juodaragis“ organizatoriai, perkėlę tradicijas turinčius renginius į Zarasų didžiąją salą. Dar viena naujovė - Zaraso ežero saloje buvo įrengta plaukiojanti scena visą savaitgalį vykusioms madų kolekcijoms.

Nuo meno mokyklų jaunųjų talentų kūrinių iki prabangių kailių kolekcijų, bei pripažintų mados dizainerių naujausiųjų vėjų.

Vertybė – krašto žmonės

Aleksandrui Pogrebnojui Zarasai puiki vieta pažvejoti, na o Vidai Simonavičiūtei – tai erdvė, kurį paliko puikų įspūdį, ypatingai dėl meninių instaliacijų – tai tikrai spinduliuoja įkvėpimu žmonėms. Smuikininkas Vilhelmas Čepinskis akcentavo žmonių norą ieškoti muzikos ar kitokių meno formų. Zarasuose ir aplinkiniuose miesteliuose juntamas gyventojų patriotizmas ir noras dalyvauti krašto gyvenime.

Tai buvo vienas iš projekto pagrindinių tikslų – skleisti pasididžiavimą savo gimtine. Į teatralizuotą valčių paradą susirinko daugiau nei 100 vandens transporto priemonių, kuriose buvo sulipę apie 400 žmonių.

Teatralizuotojoje kolonoje ant vandens grojo fleitos, gitaros, skambėjo dainorėlių balsai, po to gražiausiai papuošta transporto priemonė savininkai, po komisijos sprendimo, gavo puikų prizą - kelionę į Veneciją, miestą ant vandens. Anot savivaldybės Zarasų kultūros skyriaus vyriausios specialistės D. Šukštulienės, visi šie įvykiai skatina didžiuotis kraštu. Ji pripažįsta, kad yra daug tobulintinų dalykų, po renginio mato daug neišnaudoto potencialo Zarasuose, ieško ir randa veikloje minusų ir pliusų. Tačiau pirmiausia akcentuoja, kad vertybė, tai krašto žmonės. Kitais metais „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ organizuojamo projekto iniciatyva „Lietuvos kultūros sostinės“ estafetė teks kitam kraštui. Paklausius renginį Zarasuose organizavusių žmonių, galima pasakyti, kad pirmoji Lietuvos kultūros sostinė bus pasiruošusi prisidėti prie ateities Lietuvos kultūros sostinės patarimais, realiai darbais, o svarbiausia – idėjomis ir noru jas įgyvendinti.