Darbo grupė, kurią sudaro apie 15 atstovų iš Kultūros, Aplinkos ministerijų, Kultūros paveldo centro, universitetų bei kitų institucijų, paruošė apie 100 puslapių medžiagą. Darbo grupei, rengusiai medžiagą, vadovavo Kultūros vertybių apsaugos departamento Kultūros paveldo centro direktorius Vitas Karčiauskas.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė ankščiau BNS sakė, kad unikalumas - vienas svarbiausių veiksnių, lemiantis vietovės įtraukimą į Pasaulio paveldo sąrašus. "Turime įtikinti, kad Kernavė - unikalus ir svarbus objektas", - sakė ji.
V.Karčiauskas BNS tvirtino, kad vietovės unikalumą bus bandoma įrodyti pasitelkus geografinius žemėlapius, istoriją, filmuotą medžiagą, nuotraukas, archeologinius radinius. Pasaulio paveldo centrui bus pristatyta dabar Lenkijoje eksponuojama paroda - "Kernavė - Lietuvos Troja".
Parengtas bylas į Paryžių ketina pasiimti naujoji Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Ina Marčiulionytė, iki šiol dirbusi kultūros viceministre ir kuravusi kultūros paveldo apsaugos sritį. Šią medžiagą Lietuva UNESCO turi pateikti iki 2003 metų vasario 1 dienos.
A.Dirmaitės teigimu, Pasaulio paveldo komitetas sprendimą dėl Kernavės įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašus svarstyti turėtų apie metus.
1928 metais Kernavėje buvo įsteigtas kraštotyros muziejus, o 1989 metais 196,2 hektarų plote įkurtas valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas.
Rezervatas - per tūkstantmečius gamtos ir žmogaus sukurta ekspozicija po atviru dangumi, kurioje yra daugiau kaip 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų, tarp jų - didžiausias Lietuvoje gynybinis penkių piliakalnių kompleksas. Šalia piliakalnių, Pajautos slėnyje, yra buvęs medinis viduramžių miestas.
Kernavė pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1279 metais Hermano Vartbergės kronikoje bei eiliuotoje Livonijos kronikoje kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Traidenio (1269-1282) valda. 13 amžiuje Kernavės tvirtovė ir miestas buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonominių ir politinių centrų.
Į UNESCO nematerialaus ir žodinio paveldo sąrašą yra įtraukta Lietuvos kryždirbystės tradicija, į kultūros ir gamtos paveldo sąrašą - Kuršių nerija, į Pasaulio paveldo sąrašą - Vilniaus Senamiestis.