Vilniaus paveikslų galerijos vedėjo Vytauto Balčiūno nuomone, viena iš lankomumo augimo priežasčių yra Lietuvos integracija į Europos Sąjungą, kuri paskatino turistų srautus. Turizmo agentūros iš anksto planuoja atvykstančias keliautojų grupes.
„Vakare, kai baigiasi darbo diena, į muziejų ateina 10–30 turistų grupė pasiklausyti klasikinės muzikos koncertų. Juos domina mūsų senosios muzikos kolektyvai, kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“, puikūs mūsų kvartetai“, – džiaugiasi V. Balčiūnas ir priduria, kad keliautojai iš Vakarų vertina atmosferą: jiems ypač patinka, kad, pavyzdžiui, vienoje gražiausių istorinių aplinkų – didikų Chodkevičių rūmų istoriniame salone – turi galimybę pasiklausyti muzikos.
Lankytojus pritraukia renginiais
Šiandien muziejai stengiasi sudominti ne vien ekspozicijomis – ieškoma ir kitokių formų, kitų galimybių pritraukti lankytojų.
„Kas yra šiuolaikinis muziejus? Jis neapsiriboja vien ekspozicija, vien parodos parengimu. Tiek mes, tiek kiti muziejai rengia viešus renginius, ir tai, ką daro visi muziejai per „Muziejaus naktį“, yra noras sukviesti žmones“, – aiškina Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys prisimindamas kasmetę tarptautinės muziejų bendruomenės akciją.
„Tradicinis muziejus seniai atsisveikino su ramia kūrinių kaupimo ir ekspozicijų rengimo praktika“, – pastebi ir Vilniaus paveikslų galerijos vedėjas V. Balčiūnas.
J. Genys taip pat akcentuoja muziejų švietėjiškos misijos svarbą. „Muziejus turi, kiek gali, prisidėti prie pilietiškumo, istorinės savimonės formavimo ir pan. Tad įvairūs renginiai sudaro sąlygas didelei miniai vienu metu ką nors pasakyti tiek apie savo miestą, tiek apie istoriją. Manau, tai yra labai prasminga“, – įsitikinęs pašnekovas.
„Nors daugeliui atrodo, kad muziejininkystė yra labai stabilus, labai ramus, konservatyvus darbas, iš tiesų mes lekiame, verčiamės per galvą ir nieko nespėjame“, – juokiasi V. Balčiūnas.
Šiuolaikinis muziejus turi būti unikalus
Muziejininkai įvairiais epitetais apibūdina šiuolaikinį, gebantį sudominti ir pritraukti lankytojus, muziejų.
Muziejų portalo Muziejai.lt redaktorė Danutė Mukienė sako, kad gerame muziejuje turi dirbti geri vadybininkai, turi būti ruošiamos ne tik parodos, bet ir renginiai, kurie padeda suformuoti konkretaus muziejaus bendruomenę. Taip pat muziejai turi pabrėžti savo išskirtinumą.
„Tarptautiniai tyrimai rodo, kad labiausiai lankomi unikalūs muziejai. Lietuvos muziejai neturi sukaupę ypatingų vertybių, tačiau kiekviename muziejuje lankytojas gali rasti, kas jam yra svarbu.
Muziejaus darbuotojai turi akcentuoti, kuo jų muziejus yra išskirtinis iš kitų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Pavyzdžiui, turime liaudies meną, kuris tikrai stebina pasaulį“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
V. Balčiūnas pabrėžia, kad itin svarbu, jog kiekvienas muziejus teiktų informaciją apie savo rinkinius, ekspozicijas internete. „Kad būtų prieinama visiems“, – aiškina jis.
„Muziejus negali egzistuoti be rinkinių, negali egzistuoti be ekspozicijų ir jų rodymo. Muziejus negali neleisti leidinių, katalogų, ypač jeigu tai yra labai svarbūs projektai“, – sako Vilniaus paveikslų galerijos vedėjas.
J. Genio teigimu, muziejus turi būti patrauklus
„Muziejus taip pat turi būti gudrus: jis turi sugebėti įvairiausiomis priemonėmis sudominti ir pritraukti žmogų, kuris apskritai muziejuje nėra lankęsis ar buvęs tik prieš daugelį metų“, – sako J. Genys ir priduria, kad jį labai stebina faktas, jog dar daugelis žmonių prisipažįsta pirmą kartą besilankantys viename ar kitame muziejuje.
D. Mukienė pastebi, kad muziejų veikloje svarbūs ir edukaciniai užsiėmimai. V. Balčiūno nuomone, mokiniams jie turėtų būti ne papildoma, o pagrindinė darbų dalis.
„Edukacijos užsiėmimus veda muziejaus pedagogai, ekskursijų vadovai. Mokytojai vaikus į muziejus tik atlydi. Lietuvoje dar nėra sukurta tokia sistema, kad į mokytojo darbo vertinimą, į mokyklos darbo organizavimą įeitų šios pamokos. Į ugdymo planą edukaciniai užsiėmimai muziejuose turėtų būti įtraukti į pagrindinę darbų dalį. Tai turi tapti visuotiniu procesu“, – pabrėžia Vilniaus paveikslų galerijos vedėjas.
Kas ketvirtas turi savo interneto svetainę
Muziejų portalo Muziejai.lt redaktorė D. Mukienė pabrėžia, kad pokalbis apie muziejų interneto svetainių lankomumą turėtų prasidėti nuo išryškinimo, kas apskritai yra muziejus ir kokia yra jo misija.
„Muziejus pirmiausia kaupia vertybes, kurioms valstybė teikia prioritetą. Taip pat labai svarbus dalykas – sudaryti žmonėms galimybę gauti informacijos apie tas vertybes, susipažinti (t. y. parodos, renginiai).
Tobulėjant informacinėms technologijoms, viena iš priemonių pritraukti lankytojus, padaryti muziejus labiau prieinamais yra internetas“, – pabrėžia D. Mukienė.
Ji pastebi, kad didžioji visuomenės dalis į muziejus neateina. Muziejų portalo Muziejai.lt redaktorė sako, kad nedaug Lietuvoje yra muziejų, kurių sukauptos vertybės traukia lankytojus, todėl kurdama internetinę informaciją apie muziejus portalo Muziejai.lt komanda mąsto apie žmones, kurie į muziejų galbūt ir visai neateis.
D. Mukienės pastebėjimu, muziejų portalas, įvairūs internetiniai leidiniai nėra naujas dalykas Lietuvoje. „Jie egzistuoja daugiau kaip dešimt metų. Pavyzdžiui, mūsų portalas buvo sukurtas dar 1999 m. Tiek pat metų egzistuoja visų Lietuvos muziejų svetainės“, – pasakoja pašnekovė.
Jos paskaičiavimu, beveik kas ketvirtas muziejus Lietuvoje turi savo interneto svetainę. D. Mukienės teigimu, tai yra labai mažai.
Muziejų interneto svetainės per dešimt gyvavimo metų yra mažai pakeitusios arba visai nepakeitusios savo struktūros, informacijos. Portalo Muziejai.lt redaktorė paklausta, kodėl taip yra, atkreipia dėmesį, kad svetainės kuria infomavimo sistemą: vienoje vietoje lankytojas turi gauti svarbiausią informaciją. „Stengiamės neišmesti informacijos, kuri įvedama“, – sako D. Mukienė.
Užsienio turistai domisi Lietuvos istorija ir kultūra
Kaip pasakoja aukščiausios kategorijos ekskursijų vadovė Marija Beinortienė, užsienio turistai labai domisi Lietuvos istorija, kultūra ir menu. Ji pastebi, kad turistai, aplankę vieną kitą muziejų, lieka sužavėti. Pasak pašnekovės, dažniausiai turistai ekskursijos po miestą metu į jokio muziejaus vidų neina.
„Bet jeigu jie turi laisvo laiko, visada apsilanko kokiame muziejuje“, – priduria ekskursijų vadovė.
Jos teigimu, muziejus turistai renkasi priklausomai nuo tautybės ir priklausomai nuo to, kiek laiko jie praleidžia Lietuvoje.
„Anglakalbiams turistams neišdildomą įspūdį palieka Taikomosios dailės muziejus. Visus domina ir Genocido aukų muziejus Vilniuje. Jei žmogus nori daugiau peno sielai, manau, tiek ir Vilniaus paveikslų galerija, ir Lietuvos dailės muziejus ar Šiuolaikinio meno centras yra būtent tokie objektai“, – vardina M. Beinortienė.
Ekskursijų vadovė neabejoja, kad kitais metais atsidarantys Valdovų rūmai patrauks turistų dėmesį. „Žmonės kartais gailisi, kad jie atvyko šiais metais, kuomet Valdovų rūmai dar nėra atidaryti. Turistai, kurie vyksta į Lietuvą iš pradžių apsilankę Estijoje ir Latvijoje, sako, kad Valdovų rūmai tikriausiai taps didžiuliu konkurentu Latvijos Rundalės rūmams“, – sako pašnekovė.
„Jaučiame, kad per paskutiniuosius kelerius metus muziejų lankytojas pasikeitė. Anksčiau į Klaipėdą atvykdavo dažniausia vokiečių kilmės turistai, t. y. žmonės, kurie kažkada išvyko iš Klaipėdos krašto. Šiandien sutinkame įvairių tautybių turistus: indus, amerikiečius, nekalbu apie turistus iš Europos. Bet jų nėra daug“, – pastebi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius J. Genys.
Kruizinių laivų keliautojai, rodos, turėtų plūsti į Klaipėdos muziejus, tačiau, kaip pasakoja, J. Genys, taip nėra, mat kruiziniai laivai Klaipėdoje dažniausiai švartuojami kelioms valandoms – žmonės nespėja aplankyti Klaipėdos muziejų, nes „savaip dėlioja prioritetus“ ir dažniau renkasi „ką nors lengvesnio“, o į muziejus užsuka nebent ieškodami specifinės informacijos.
