„Mus stebina ir piktina vis aiškiau įsigalintis niekinantis požiūris į Lietuvos kultūrą. Bandoma ją skaldyti ir supriešinti: menkinamos kai kurios pripažintos meno srovės, kultūros finansavimas, ypač savivaldybėse, remiasi likutinio principu, ignoruojami užsienyje kuriantys Lietuvos menininkai, žiniasklaidos priemonės dažnai „skleidžia“ tik tokią kultūrą, kurios rezultatas – degraduojanti ir bukinama tauta“, - sakoma Sambūrio steigimo deklaracijoje.
Vienas iš jo iniciatorių V. Karčiauskas prisiminė esamus visuomeninius judėjimus, kurie, pasak jo, nedaro pakankamai realių žingsnių.
Paklausti, kodėl jie, užuot steigę naują judėjimą, neprisijungė prie kitų, pavyzdžiui, kaip „Kultūros kongresas", tikino, kad pasigesta naujų problemų sprendimų būdų. Dailininkas Arvydas Šaltenis norėjo pabrėžti, kad laikas kalbėti apie kultūros etiką, netapti politizuotu judėjimu.
„Eiti diskutuoti tuščiai mums, užimtiems žmonėms, per didelė prabanga. Mūsų siūlomas mechanizmas padės spręsti tas problemas, bendraujant virtualiai - kad ir kasdien", - aiškino V. Karčiauskas.
Problemas kels į viešumą
Pastebėtas kultūros problemas Sambūris sieks spręsti keldamas jas į viešumą ir pasinaudodamas judėjimo dalyvių autoritetu, kad klausimai pasiektų atsakingas institucijas bei pareigūnus, atkreiptų jų dėmesį.
Pasak V. Karčiausko, pagrindinis jų darbo įrankis bus virtuali erdvė, nuo ketvirtadienio veikianti internetinė svetainė www.samburis.lt. Čia judėjimo nariai ketina kelti svarbius klausimus, kvies diskutuoti, nuolat teikti informaciją žiniasklaidai, inicijuoti susitikimus su valstybinių institucijų atstovais, skelbs deklaracijas, inicijuos viešas peticijas bei akcijas.
Susivienijo garsūs kultūros atstovai
Pirmaisiais Sambūrio signatarais tapo 17 žinomų Lietuvos kultūros ir meno veikėjų. Tarp jų – muzikologas Donatas Katkus, dailininkas Raimundas Savickas, džiazo muzikantas Vladimiras Tarasovas, architektas Algimantas Nasvytis.
Prie judėjimo taip pat prisijungė archeologas Zenonas Baubonis, dailininkai Vidmantas Gerulaitis, Marytė Gurevičienė, Marius Liugaila, dailininkas, restauratorius Gintaras Palemonas Janonis. Sambūrio steigėjais tapo ir architektas Augis Gučas, literatas Antanas Gudelis, saksofono meistras Petras Vyšniauskas, galerininkė Diana Stomienė, architektas Robertas Žilinskas, fotografas Stanislovas Žvirgždas.
Lietuvos kultūros ir paveldo sambūryje galės dalyvauti visi pritariantys judėjimo idėjoms bei vertybėms. Sambūris kvies Lietuvos gyventojus prisidėti prie jo veiklos virtualiai.
Problemų - gausybė
Pristatę savo judėjimą ir jo tikslus, Sambūrio atstovai skubėjo vardinti daugybę Lietuvoje esančių kultūros problemų.
Juvelyrė Marytė Gurevičienė pasidžiaugė, kad prieš „Vilnius – Europos kultūros sostinė" metus pradėta rimčiau kalbėti apie kultūrą, nes valstybė iki šiol prioritetą skyrė tokioms sritims kaip sportas.
Ji apgailestavo, kad paskutinį dešimtmetį dailininkai priversti ieškoti savo lėšų, kad galėtų steigti sau dirbtuves, o juk tai – bendras valstybės interesas.
„Šiandien galiu tarti, kad Lietuvoje nėra aiškios paveldosaugos politikos, sisteminio požiūrio į ją, jaučiamas mokslinio požiūrio trūkumas“, - kalbėjo V. Karčiauskas.
Jis paminėjo tokias problemines sritis, kaip išdaužytas Bernardinų vienuolynas, Sirvydo skvere kylančius prekystalius, Lietuvos kino teatrą.
„Ar savivaldos institucijoms reikalingas profesionalus menas ir kultūros tradicijos? Deja, labai dažnai atrodo, kad talentingas muzikantas Lietuvai – bėda, nes jam reikia mokėti. Jeigu bibliotekininkas uždirba pusantro tūkstančio litų, tai institucijoms atrodo, kad ir muzikantas tiek turėtų gauti. Todėl Donatas Katkus klausia, ar Lietuvai reikalingas talentingas žmogus?", - vieno iš steigėjų komentarą perdavė V. Karčiauskas.
