Kalbant apie Žalgirį, neišvengiamai tenka prisiminti kaimynus bei senus ginčus, kieno indėlis į mūšį buvo didesnis – lietuvių, lenkų, o gal – Lietuvos pusėje besikovusių Smolensko pulkų (kuriuos buvo taip mėgstama sureikšminti sovietmečio istoriografijoje).
Lenkijoje Žalgirio mūšio atminimo akcentų yra daugiau nei Lietuvoje. Ir ne vien todėl, kad Žalgirio mūšio laukas su jame įrengtu memorialu dabar yra Lenkijos teritorijoje. Mes turime „Žalgirio“ krepšinio komandą, sporto draugiją, sostinėje – „Žalgirio“ ligoninę ir nutriušusį „Žalgirio“ stadioną. Išleista keletas knygų Žalgirio mūšio tema, yra keliolika Žalgirio gatvių įvairiuose miestuose. Tačiau neturime net padoraus paminklo Žalgirio mūšiui paminėti. Žalgirio parkas, pradėtas kurti prie autostrados Kaunas–Klaipėda, taip ir neįgavo gyvybės.
Lenkijoje, skirtingai nei Lietuvoje, su Žalgirio mūšiu siejamas platus jaunimo judėjimas – tūkstančius narių jungianti Lenkijos harcerių organizacijos Griunvaldo brolijų sąjunga, savo ideologijos pagrindu laikanti Žalgirio pergalės dvasios puoselėjimą tarp jaunimo, pilietinį ugdymą, istorinių žinių apie Žalgirio mūšį sklaidą visuomenėje. Lenkijoje dešimteriopai daugiau mokslinės ir populiariosios literatūros apie Žalgirio mūšį. Lenkų visuomenininkų iniciatyva paminklai Žalgirio mūšiui pastatyti ne tik Krokuvoje, bet ir Niujorke.
Stereotipų nelaisvėje
Lenkai turi ir keliolika savų dailininkų (ne vien Jano Mateikos) tapytų įspūdingų Žalgirio mūšio paveikslų bei filmą apie Žalgirio mūšį, pastatytą 1960 m. minint Žalgirio mūšio 550 metų sukaktį. Lenkų romantizmo rašytojų suformuotoje dvasioje sukurtas filmas lietuvius vaizduoja kaip barbarus, laukinius, vilkinčius kailiais ir kuokomis uždaužančius arba plikomis rankomis smaugiančius kryžiuočius. Garsusis Vytauto manevras mūšio lauke rodomas kaip gėdingas bėgimas, o atskubėjęs lietuvių pasiuntinys puola prie Jogailos kojų ir šaukia: „Karaliau, gelbėk mūsų kariuomenę“. Panašiai daugelis lietuvių karių (išskyrus patį Vytautą) piešiami ir dailininkų paveiksluose. Tokia „istorinė tiesa“ apie Žalgirį ir jame besikovusius lietuvius kalama ir šių dienų Lenkijos moksleiviams, nepaisant to, kad šiuolaikiniai Lietuvos bei Baltarusijos istorikai yra rekonstravę Lietuvos karių aprangą ir ginkluotę, kuri savo kokybe mažai kuo nusileido lenkų analogams.
Lenkai Žalgirio mūšio lauke kasmet rengia kautynių inscenizacijas, kuriose tik paskutiniu metu pradėjo dalyvauti lietuviai. Ilgą laiką lietuvių karo istorijos klubai čia apskritai neatvažiuodavo, o prieš kelis metus lietuvių vietą sėkmingai užėmė baltarusiai, pretenduojantys Žalgiryje atstovauti visai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Po jų atvykusiems lietuviams karo istorijos entuziastams šventės organizatoriai prieš kelis metus pareiškė, kad lietuvius mūšyje vaizduos baltarusiai, o tikrieji lietuviai galėtų mūšyje vaizduoti kryžiuočius.
Žalgirio mūšio lauke eilinę dieną plevėsuoja tik Lenkijos valstybinė vėliava, o lietuviška iškeliama nebent atvykus Lietuvos Prezidentui. Nors senoji LDK vėliava Vytis raudoname fone – čia neabejotinai turėtų nuolat plazdėti. Juk pergalę Žalgiryje šventė dviejų valstybių jungtinė kariuomenė.
Kurs vaidybinį filmą
Tokiame kontekste laukiame artėjančios Žalgirio mūšio 600-osios sukakties. Kas gi Lietuvoje daroma, ir ketinama padaryti, kad Lietuva ne tik oriai pasitiktų šį istorinį jubiliejų, bet ir, nepaisant kaimyniniuose kraštuose gyvuojančių stereotipų, apgintų savo, kaip gilias šaknis turinčios ir ryškų pėdsaką Europos istorijoje palikusios valstybės, garbę?
Lietuvos vyriausybė pernai rudenį sudarė darbo grupę, turėjusią parengti pasiūlymus dėl Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus minėjimo 2010 metais. Grupės vadovu tąkart paskirtas Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys. Šiemet gegužę Vyriausybė sudarė komisiją mūšio 600 metų minėjimo programai parengti. Komisijai vadovaujantis apsaugos ministras Juozą Olekas sakė:
„Istorinės pergalės Žalgirio mūšyje šventimas tarsi pabaigs trimetį jubiliejų maratoną. Šiemet minime Lietuvos Valstybės atkūrimo 90-metį (1918–2008), kitąmet minėsime Lietuvos vardo pirmojo paminėjimo tūkstantmetį (1009–2009), o 2010 m. švęsime istorinės pergalės Žalgirio mūšyje 600 metų jubiliejų (1410–2010). Tame mūšyje pergalę šventusioje jungtinėje kariuomenėje lietuvių pajėgos buvo itin reikšmingos. Didžiojo Kunigaikščio Vytauto sprendimai, jo pasirinkta kovos strategija ir taktika lėmė pergalę. Ruošiantis švęsti reikšmingą sukaktį, sudaryta speciali komisija, svarstanti įvairius projektus ir siūlymus, kurianti ir tobulinanti šventinių renginių programą. 2010 m. Lietuvos atstovai ne tik dalyvaus pagrindiniuose šventiniuose renginiuose Žalgirio mūšio lauke Lenkijoje. Sieksime, kad ši sukaktis kuo plačiau būtų pažymėta ir Lietuvoje.
Su Lietuvos dailininkų sąjunga kalbame dėl dailės kūrinių konkurso, su kompozitorių sąjunga – dėl fundamentalaus muzikinio kūrinio, kuris galėtų skambėti ir Žalgirio mūšio lauke. Vyriausybė priėmė sprendimą finansiškai paremti vaidybinio filmo – epinės dramos – „Žalgiris – Geležies diena“ – sukūrimą. Krašto apsaugos viceministras A.Valys dar pernai vyko tartis su Lenkijos vyriausybės atstovais bei Griunvaldo vietine valdžia. Įdomiu projektu taps bendro abiejų valstybių pašto ženklo išleidimas. Žalgirio lauke vykstančioje mūšio inscenizacijoje kartu su viduramžių riterių klubu – Trakų pilies brolija „Viduramžių pasiuntiniai“ – šiemet pirmą kartą dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės atstovai – Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys XIV a. lietuvių karių šarvų kopijas.
Prie vaidybinio filmo apie Žalgirio mūšį kūrimo kviečiame prisidėti ir lenkus, vokiečius, baltarusius, kad tai taptų tarptautiniu projektu, turinčiu stiprų meninį užtaisą ir tuo pačiu padedantį atsikratyti stereotipų. Žalgirio mūšio jubiliejus, neabejoju, bus švenčiamas visoje šalyje. Jau dabar planuojami renginiai visose Lietuvos mokyklose, paminklų Vytautui Didžiajam tvarkymas, jubiliejui skirti koncertai, sporto varžybos. Ruošiantis jubiliejui, visuomeninių organizacijų ir privačių asmenų iniciatyvos yra laukiamos. Aš raginsiu kolegas Seimo narius paskelbti 2010 m. Žalgirio mūšio metais“.
Ragina uždegti laužus
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas profesorius Aleksiejus Luchtanas mano, kad Žalgirio mūšis, buvęs vienas didžiausių viduramžių Europoje ir lėmęs mūsų regiono tautų likimą, nusipelno tinkamo, solidaus paminėjimo:
„Vytautas, kaip šio mūšio strategas, ir visa tuometinė Lietuvos kariuomenė nusipelno didžiausios pagarbos. Lietuvių sumaniai atliktas manevras mūšyje nebuvo paniškas bėgimas. Tai įrodyta šiuolaikinių istorikų. Tačiau iki šiol lietuviai labai vangiai dalyvaudavo kasmet vykstančiose mūšio inscenizacijose. Neseniai grįžau iš Griunvaldo, kur tarėmės su inscenizacijos organizatoriais. Šiemet pagaliau į Žalgirio lauką išėjo ir mūsų kariai, nešini vėliava su Gediminaičių stulpais. Mūšio inscenizacijoje, kaip ir pačiame mūšyje, mes tapome visateisiais dalyviais.
Būtų smagu, kad ir tarp žiūrovų kasmet gausėtų lietuvių gretos. Ypač svarbu, kad kuo daugiau lietuvių, ypač moksleivių, jubiliejiniais 2010 m. nuvyktų į Griunvaldą. Lietuvoje Žalgirio mūšio jubiliejus turėtų būti švenčiamas ne tik sostinėje, bet ir atokiausiuose šalies kampeliuose. Kariuomenė prieš mūšį buvo renkama iš visos Lietuvos, plačių jos valdų. Todėl ir švęsti galima ir reikia ne tik Vilniuje ar Trakuose, bet ir Kupiškyje ar Šilalėje. Bendruomenės turi visišką laisvę, kokią šventimo formą pasirinkti. Svarbiausia – nepamiršti šios datos. O visus švenčiančiuosius galėtų suvienyti liepos 15 d. vakare visoje Lietuvoje uždegti šventiniai laužai“.
Vilniuje – Vytauto prospektas?
Visuomenininkas, žurnalistas, knygų apie Žalgirio mūšį ir Vytautą Didįjį autorius Romas Masteika nuogąstauja – ar Lietuva sugebės deramai paminėti Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų?
„Prisiminkime 1930 m. Lietuvą apėmusią Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimo karštligę. Tada paminklai didžiajam kunigaikščiui pastatyti net atokiuose miesteliuose. Net Vilniuje nėra paminklo Vytautui, o jo vardu pavadinta gatvė sostinės Žvėryno rajone gana aptriušusi. Ne kartą kreipiausi į miesto savivaldybę, ragindamas rekonstruoti Vytauto gatvę, prijungiant prie jos Saltoniškių gatvę, į Vytauto prospektą, o skvere ties tiltu per Nerį, jungiančiu Žvėryną su Gedimino prospektu, pastatyti paminklą Vytautui Didžiajam ir Žalgirio mūšiui atminti. Savivaldybės klerkai atrašė, kad mano pasiūlymas įtrauktas į kažkokį idėjų banką“.
Muziejaus projektas žlugo
Deja, sumanymai deramai pažymėti Žalgirio mūšio jubiliejų ne visada randa deramą atsaką ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje. Neseniai pranešta, kad žlugo viltys rekonstruoti memorialinį kompleksą Žalgirio lauke. Iki 2010 m. kautynių vietoje už 10 mln. eurų (34,6 mln. litų) turėjo būti pastatytas naujas muziejaus pastatas, suvenyrų parduotuvės, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Tačiau dėl Lenkijos kultūros ministerijos aplaidumo rekonstrukcijos projektas neparengtas.
