Tradicinės „Griunvaldo dienos“ šioje vietovėje vyksta nuo penktadienio iki sekmadienio: mūšio inscenizacijos išvakarėse šurmuliuoja viduramžių mugė, vyksta riterių turnyrai, senosios muzikos koncertai.
Pagrindinę mūšio dieną, šeštadienį, aukojamos mišios, ant paminklinės Griunvaldo kalvos sveikinami mūšio dalyviai, dedamos gėlės prie paminklo, vyksta karių parodomosios programos.
Riteriai išeina į mūšio lauką, išsirikiuoja ir dalyvauja valandą truksiančioje mūšio inscenizacijoje. Šįmet po jos numatomas Lietuvos folkloro atlikėjų pasirodymas.
Kartu su viduramžių riterių klubu – Trakų pilies brolija „Viduramžių pasiuntiniai“ – pirmą kartą mūšyje dalyvaujantys Lietuvos kariuomenės kariai į patį mūšio epicentrą nesivelia, tačiau yra šalia besikaunančių lietuvių riterių ir saugo valstybės vėliavą.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, kaip ir visi vėlyvųjų viduramžių riteriai, mūšio inscenizacijos išvakarėse įsikūrę vadinamojoje karinėje riterių stovykloje, laikosi itin griežtų reikalavimų: gyvena viduramžiškai įrengtoje karinėje stovykloje, patys ruošia valgį, naudodami tik senovei būdingus rakandus, patys tvarkosi ginklus, visą laiką vilki viduramžių aprangą.
Dešimčiai XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių – elitinių riterių – padeda šeši asistentai, taip pat Gedimino štabo bataliono kariai, stovykloje dėvintys atitinkamą aprangą.
Nuo liepos 6 dienos Gedimino štabo bataliono vadas kariams, besirengiantiems Žalgirio mūšio inscenizacijai, leido augintis barzdas.
XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariai buvo elitiniai riteriai, saugantys valdovą ir jo vėliavą, todėl buvo nutarta, kad Žalgirio mūšio inscenizacijos metu šie kariai saugos pagrindinę lietuvių pulkų vėliavą – viduramžių laikotarpio Vytį.
Vėliavos projektą specialiai šiai progai sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.
Anot Vilniaus universiteto profesoriaus Aleksiejaus Luchtano, Žalgirio mūšio laikotarpiu vėliavos buvo vienas vertingiausių karo grobių. Vėliavos praradimas būdavo vienas didžiausių moralinių smūgių karvedžiams ir karaliams.
Žalgirio mūšis laikomas vienu didžiausių ir garsiausių viduramžių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės kariuomenė 1410 metų liepos 15 dieną sumušė Kryžiuočių ordiną. Po šios pergalės nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos Kunigaikštystės žemes. Žalgirio mūšis sustabdė ordino veržimąsi į Rytus.
