Keliauti į Fromborką, esantį pačioje Lenkijos šiaurėje, vos keliolika kilometrų nuo sienos su Kaliningrado sritimi, verta dėl kelių priežasčių. Verta aplankyti Fromborko katedrą, apžiūrėti Koperniko muziejų, negailėti jėgų ir užkopti į didįjį bokštą, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į katedrą, visą nedidelį Fromborko miestą, Aistmares ir anapus jų ištįsusią Aistmarių neriją.
XV amžiaus pradžioje po Rytų Europą keliavęs flamandų keliautojas Žiliberas de Lanua rašė, kad jo matytos Vilniaus gotikinės katedros (šiuolaikinį klasicistinį vaizdą pagrindinė Lietuvos šventovė įgavo tik XVIII amžiaus pabaigoje) architektūrai įtakos turėjo Fromborko katedra.
Architektas Napoleonas Kitkauskas, tyrinėdamas Vilniaus katedros raidą, taip pat priėjo išvadą, kad Vilniaus katedra kažkada buvo labai panaši į vieną didžiausių ir gražiausių Šiaurės Rytų Europoje bažnyčių – Fromborko katedrą. Taigi, apsilankę Fromborke, galime pamatyti, kaip daugmaž atrodė Vilniaus katedra, iki Laurynas Stuoka-Gucevičius apvilko ją klasicistinės gulbės apdaru.
Įspūdingi klauptai, antkapiniai paminklai, vargonai, didžiulis sudedamas altorius puikiai išlikusioje Fromborko katedroje, pradėtoje statyti XIII amžiuje, sudaro didingą įspūdį. Besidairant po jos interjerą, verta atkreipti dėmesį ir į vienoje koplyčių pakabintą Vilniaus Aušros vartų Mergelės Marijos paveikslo kopiją bei nelabai tikslią Gailestingojo Jėzaus paveikslo repliką.
Dėl Gailestingojo Jėzaus paveikslo Vilniuje buvo kilę nemažai aistrų, nusprendus perkelti paveikslą iš lenkiškos Šventosios Dvasios bažnyčios į Dievo Gailestingumo šventovę. Šių dviejų Vilniuje esančių šventų paveikslų kopijas arba replikas galima pamatyti daugelyje Lenkijos bažnyčių.
Mikalojaus Koperniko miestas
Fromborke šimtus metu buvo įtvirtinta vyskupų rezidencija, juosiama gynybinių sienų ir bokštų. Iš čia dangų stebėjo Mikalojus Kopernikas, dirbęs Fromborke vyskupijos kancleriu. Didysis astronomas, būdamas vyskupo padėjėju, Fromborke gyveno ir dirbo nuo 1510 m. iki mirties – 1543 m. Manoma, kad Kopernikas palaidotas Fromborko katedroje.
Masyvus didysis gynybinis bokštas, kurio viršuje dabar yra apžvalgos aikštelė, o viduje veikia planetariumas, kelis šimtmečius buvo naudojamas kaip pozicija artilerijos pabūklams. Pasakojama, kad iš šio bokšto Kopernikas stebėjo dangų, nors yra žinoma, kad jo asmeniniai kambariai buvo kitame įtvirtinimų gale. XVII a. pabaigoje didžiojo bokšto viršuje įrengta barokinė varpinė.
Greta katedros glaudžiasi buvę vyskupų rūmai, kuriuose įrengtas Koperniko muziejus. Puikioje ekspozicijoje galima apžiūrėti su didžiojo astronomo gyvenimu ir darbais susijusius eksponatus, senovinius dangaus stebėjimo prietaisus, Fromborke aptiktus archeo¬loginius radinius.
Katedros komplekso papėdėje – miestelio centras su paminklu Kopernikui, dviem gotikinėmis bažnyčiomis, suvenyrų parduotuvėmis, kavinėmis, prieplauka, paplūdimiu ir atskiru baseinu po atviru dangumi.
Jūros Šaltinis
Kitapus banguojančių marių – Aistmarių nerija, lenkiškai vadinama Mierzeja Wislana – Vyslos nerija. Kaip ir Kuršių nerijoje, čia yra nedidelių gyvenviečių grandinėlė, sujungta į vieną miestą. Pagrindinė Krynicos Morskos (Jūros Šaltinio) dalis taip ir vadinasi, o atokesnės miesto dalys – Praski ir Pšebrno – yra lyg mūsų Juodkrantė ir Preila.
Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Krynica Morska, įsikūrusi senovinės prūsų gyvenvietės vietoje, buvo Vokietijoje Kalbergo kurortas. Šią funkciją miestelis išsaugojo ir atitekęs Lenkijai. Krynicoje Morskoje ir jos apylinkėse yra puikūs paplūdimiai (įskaitant uždarą nudistų paplūdimį ties Piaskais).
Kurortas garsėja iš gręžinių gaunamu mineraliniu vandeniu, kultūros paveldu (senomis vokiškomis vilomis, švyturiu, raudonplytėmis bažnyčiomis kurorto gyvenvietėse) bei gamtos turtais. Aukščiausia kopa lenkiškoje Aistmarių nerijos dalyje yra beveik 49 metrų aukščio Kupranugario gurbas, nuo kurio atsiveria vaizdas ir į Baltiją, ir į anapus Aistmarių likusią Fromborko katedrą.
Štuthofo pragaras
Krynica Morska patraukli ne vien pasyvaus „pliažinio“ poilsio mėgėjams. Kanty Rybackie kaime galima aplankyti Aistmarių muziejų, kuriame gausu žvejybos įrankių bei eksponuojami išsaugoti senoviniai žvejų laiveliai. Vos trys kilometrai nuo Kanty Rybackie – Štutovas. Šį miestelį kone kiekvienas lietuvis žino iš Balio Sruogos knygos „Dievų miškas“.
Štutove, iki karo pabaigos vadintame Štuthofu, naciai buvo įrengę koncentracijos stovyklą. Dabar čia veikia muziejus. Jo lankymas nemokamas (išskyrus 3 zlotus už kino seansą), tačiau būtina atvykti ne vėliau kaip likus valandai iki muziejaus uždarymo (17 val. vietos laiku).
Tikrai verta atvykti anksčiau ir skirti pasivaikščiojimui po šį žmogaus rankomis sukurtą pragarą bent kelias valandas. Beje, ekspozicija – sukrečianti, todėl muziejaus administracija primygtinai siūlo nevesti į vidų jaunesnių nei 13 metų amžiaus vaikų. Galima iš anksto faksu arba elektroniniu paštu užsisakyti ekskursiją, tačiau gido paslaugos kainuoja 140 zlotų.
Lietuvių istorinėje atmintyje Štuthofo koncentracijos stovykla įsirėžė ne mažiau, nei viso pasaulio žmonių sąmonėje – Osvencimas. 1943 m. kovą į Štuthofą atvežti suimti 46 Lietuvos inteligentai, o balandžio pabaigoje – dar 16 gestapo areštuotų spaudos darbuotojų ir antinacinės pogrindžio literatūros platintojų.
Jų kančias, aprašytas Balio Sruogos autobiografiniame romane, Leono Puskunigio ir Rapolo Mackonio prisiminimuose, gyvai iliustruoja išlikę stovyklos pastatai. 1939 m. įrengtoje koncentracijos stovykloje iš pradžių kalėjo iki 3,5 tūkst. kalinių. Ilgainiui stovykla augo, ir 1944 m. čia kalėjo jau 57 tūkst. žmonių.
Jie buvo trisdešimties tautybių, įskaitant ir lietuvius, tačiau daugiausia buvo žydų ir lenkų. Iš barako, kuriame kalėjo Balys Sruoga bei daug kitų lietuvių, telikę pamatai. Tačiau išliko komendanto namas, ligoninė, valgykla, keli barakai, tūkstančius žmonių prarijusi dujų kamera. Stovi net kartuvės. Apytiksliais paskaičiavimais, Štuthofe buvo nužudyta apie 65 tūkst. žmonių. Iš viso Štuthofo pragare pabuvojo apie 127 tūkst. kalinių.
Laivu per marias
Greta Štuthofo, Stegno miestelyje lankytojams atverta XVII amžiaus bažnyčia, garsėjanti unikaliais paveikslais ir vargonais. Miestelyje taip pat yra gintaro muziejus. Nuo Gdansko per Stegną, Štuthofą iki Krynicos Morskos tenka važiuoti apie 70 km. Nuo Lietuvos sienos (Lazdijų pasienio punkto) iki Fromborko – apie 300 km.
Pasirinkus pagrindiniu poilsio tašku ir galutiniu kelionės punktu Krynicą Morską, į Fromborką galima nevažiuoti, bet plaukti vasarą kursuojančiu pramoginiu laivu per Aistmares. Bilieto į abi puses kaina – 42 zlotai. Tokiu pat būdu iš Fromborko, jame palikus automobilį, galima aplankyti Aistmarių neriją.
Tačiau plaukti reikia iki pietų, nes vėlesni reisai dažniausiai būna rezervuoti organizuotoms grupėms. Laivas prie kranto būna prisišvartavęs 2,5 valandos. Tiek laiko pakanka apžiūrėti Fromborką arba pasivaikščioti po Krynica Morską. Tačiau patogiausia pietinę Aistmarių dalį apvažiuoti automobiliu ir neskubant apžiūrėti šį įdomų prūsų žemės kampelį, daug amžių priklausiusį Vokietijai, o dabar laikomą vienu įdomiausių šiaurinės Lenkijos turizmo centrų.
