„Atrastas“ Franzo Kafkos lobynas

Po dešimtmečius trukusios biurokratinės kovos, panašios į aprašytąją žymiausiame Franzo Kafkos romane, ekspertams pagaliau leista naudotis rašytojo literatūriniu lobynu, kuris, jie tikisi, padės atskleisti garsaus žydo rašytojo gyvenimo paslaptis, praneša „The Telegraph“.

Tikimasi, kad daugybė anksčiau nematytų užrašų, atvirukų, piešinių ir asmeninių daiktų padės giliau pažvelgti į romano „Procesas“ autoriaus gyvenimą. F. Kafka norėjo, kad po mirties visi jo darbai būtų sunaikinti. Jis mirė nuo tuberkuliozės Vienoje 1924 m, būdamas 41 m.

Tačiau F. Kafkos draugo ir testamento vykdytojo Maxo Brodo dėka rašytojo literatūrinis palikimas nebuvo sunaikintas ir išgyveno beveik visą amžių iki mūsų laikų.

Būtent M. Brodas neįvykdė F. Kafkos prašymo sudeginti visus jo parašytus tekstus, bet paskubomis sukišęs juos į lagaminus, išgelbėjo juos nuo nacių, kurie užėmė Prahą 1939 m.

M. Brodas galiausiai prisiglaudė Tel Avive, o archyvas po jo mirties 1968 m. atiteko jo sekretorei ir meilužei Estherai Hoffe. Ši moteris, kurią užplūdo akademikų ir Izraelio kultūros institucijų prašymai perduoti jiems F. Kafkos darbus, buvo nepalenkiama ir nuo nacių išgelbėti raštai dūlėjo jos apleistame bute, kuriame ji laikė dar ir daugybę naminių gyvūnų.

Tačiau dabar, kai ji mirė būdama 101 m., Izraelio valdžia pagaliau gali peržiūrėti taip ilgai saugotus dokumentus.

Izraelio žurnalistai, kurie mėgino klausinėti E. Hoffe kol ji dar buvo gyva, sulaukdavo irzlių ir piktų atsakymų, teigiama vietos pranešimuose.