„Jei atvirai, vaikystėje dėl savo vardo problemų neturėjau. Juk jis trumpas ir aiškus. Kai buvau visiškas pyplys, man močiutė dažnai Jono Biliūno apsakymą apie Joniuką skaitydavo. Gaila man jo buvo, kaskart labai verkdavau.“
J.Dailidėnas tikina niekada neužmiršiantis malonių pojūčių, kai per Jonines rasdavo ant durų pakabintą gražų vainiką. Jo vaizdas iki šiol šmėžuoja brandaus vyro, vakar šventusio 55-erių metų sukaktį, prisiminimuose.
„Nežinau tikros istorijos, tačiau įtariu, kad Jonu tapau neatsitiktinai. Kadangi gimiau prieš pat šias šventes, tėvams nebuvo kito pasirinkimo. Kartą girdėjau jų pokalbį, kad būčiau Janytė, jeigu būčiau į šį pasaulį atkeliavęs mergaite. Ilgai buvau vadinamas Joniuku, bet jis užaugo ir tapo dideliu Jonu“, – šypsosi menininkas.
Menininkas užaugo gražioje šeimoje – su tėvais ir dar dviem broliais. Jo vyresnis brolis taip pat gimė birželį, jam buvo padovanotas Petro vardas. Dar vieną pavadino Karoliu.
Varduvininkas ir jubiliatas nusikvatojo, kad Joniuku jis galėjo tapti ir dėl dar vienos priežasties – jis šeimoje yra jauniausias: „Kaip tas trečias brolis Jonas“.
Ką reiškia, nesvarbu
J.Dailidėno vaikystė prabėgo gimtajame kaime, netoli Upytės esančiuose Stultiškiuose. Tuo metu, kol nebuvo nutiestas geresnis kelias nuo Upytės iki Ėriškių, šeima gyveno nepaliesta civilizacijos. Naujas kelias parodė nematytų stebuklų – važiuojančias mašinas, kitą techniką.
„Ne vardas byloja apie žmogų, o žmogus puošia vardą. Niekada nesidomėjau, ką vienas ar kitas vardas reiškia, kokios jis – neigiamos ar teigiamos – energijos turi. Prietarai – ne mano sritis. Jei tavo poelgiai nėra gražūs, nepriimtini aplinkiniams, tai būk tu nors Anglijos karalienė Elžbieta – nieko iš to gero“ , – tvirtai įsitikinęs vyras. Jonų daugiau nėra
J.Dailidėnas sako, kad tarp jo artimų giminaičių Jonų daugiau nėra. O ar ponas Jonas nenorėtų, kad jo vaikai savo atžalas vis dėlto pramintų Jonu ar Janyte?
„Gal ir paglostytų savimeilę, tačiau tai nėra svarbiausia gyvenimo svajonė. Pavyzdžiui, mano dukra Julija su žentu Dariumi savo mergytę pavadino „Riešutų duonos“ herojės vardu – Liuka, o sūnui padovanojo Mato vardą. Viktoras neseniai susilaukė sūnelio Vėjo. Taigi „pajaunėti“ savo anūkais kol kas neplanuoju“, – šmaikštauja dailininkas.
Mėgsta šėlti gamtoje
O kaip ponas Jonas švenčia šias vardines? Pašnekovas atsako nemėgstantis pompastiškų puotų ar švenčių miesto šurmulyje. Jis nemėgsta ir jubiliejinių balių. Jam tai – tuščias laiko gaišimas: laikas metus duoda, tačiau energijos tik pašykšti.
„Dar tarybiniais laikais „atsikandau“ visokių gegužės pirmųjų, devintųjų ar lapkričio septintųjų. Daug geriau jaučiuosi su draugais ir šeima gamtoje. Prie laužo susėdi, pasvajoji, paplepi ar nuoširdžiai pašėlsti.
Dar vaikystės laikais švęsdavome ne tik Jonines, Petrines, bet ir Onines. Vėliau ne kartą vykdavome į senove dvelkiančias Kernavės, Krakės apylinkes. Šį kartą važiuosime pas draugą į sodybą, į netoli Panevėžio esančius Oželius. Ten ir pašėlsime. Apskritai aš gamtoje atsipalaiduoju, įkvepiu gryno oro. O su juo ir kūrybinių galių įgaunu“, – sako netrukus kartu su žmona Lidija Plungėje dailės parodą atidarysiantis ponas Jonas.
Kokia tai paroda, smalsu sužinoti. Dailininkas tikina, kad pastaruoju metu stengiasi tapyti paveikslus, kuriuose atsispindėtų amžina kaip gyvenimas tema – santykiai tarp žmonių.
„Šiame pašėlusiame pasaulyje vis mažiau yra vietos artumui, nesavanaudiškumui. Nūdiena į mūsų būtį įnešė daug sumaišties. Tad kontrastas tarp šilumos ir šalčio tapo labai akivaizdus. Baigiame susvetimėti...“ – apgailestavo jis.
O kokiais vaizdais ponas Jonas išmargintų drobes, jei nuspręstų sukurti paveikslus Joninių tema? „Gal juose vyrautų ugnis, liepsna, bet jokiu būdu juose nepamatytumėte... keptų šašlykų. Aš jų paprasčiausiai nemėgstu“, – išgirdome netikėtą atsakymą.
Trumpai apie Joną
J.Dailidėnas, prieš 55 metus gimęs Panevėžio rajone, Stultiškių kaime, 1971-aisiais baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą. Baigęs institutą menininkas pasinėrė į platų ir spalvingą dailės pasaulį: nuo 1974 metų pradėjo rengti parodas ir dalyvauti jose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Dar po 11 metų panevėžietis tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu. J.Dailidėnas ne tik kuria, bet ir aktyviai dalyvauja tautodailės parodų ir tapytojų pleneruose. Dar besimokydamas Šiauliuose, jis įstojo į dailės studiją „Spektras“. Jau greit treji metai, kai šiam aktyviam žmogui buvo suteiktas meno kūrėjo statusas.
