Pasitelkusi juodosios komedijos žanrą, Dorota Masłowska kalba ne vien apie šiandieninę Lenkiją ir atvirai klausia: kas slypi už švytinčio suvienytos Europos fasado? Kodėl naująsias jos visuomenes yra apėmęs nepakantumas „žemesnėms“ tautoms, socialinė atskirtis, vartotojiškumo akseleracija, vedanti link susvetimėjimo ir agresijos?
Žvelgiant į šiandieninę nepakantumo kitataučiams statistiką Lietuvoje (didžiausią netoleranciją jaučiame romų tautybės žmonėms), galima drąsiai teigti, jog tai yra pjesė ir apie mus.
Pjesės autorė festivalio organizatorių pranešime spaudai prisipažįsta: „Tai, ko gero, liūdniausia istorija, kurią man teko parašyti. Pirmoji pjesės dalis yra apie dviejų jaunų žmonių karštinę ir beprotystę, antroji – apie judviejų staigų prabudimą kažkur Lenkijoje, apie netikėtą vienišumą, susvetimėjimą ir kovą už gyvenimą ir mirtį. Pjesė kalba apie emocionalią žiemą ir apie „rumuniją“ žmonėse šiandien“.
Režisierius Arminas Petrasas jau daugiau kaip dešimt metų dirba pagrindiniuose Vokietijos teatruose: Manheimo nacionaliniame teatre, „Berliner Ensemble“, „Volksbühne“, Hamburgo „Thalia“ teatre, Berlyno „Deutsches Theater“ ir kt. Per šį laiką jis pastatė arti penkiasdešimties spektaklių pagal Euripido, Shakespeare‘o, Schillerio, Goethe‘s, Kleisto, Wilde‘o, Ibseno, Hamsuno, Hauptmanno, Brechto, Camus ir šiuolaikines pjeses.
Petrasas yra inscenizavęs Dürrenmatto, Tolstojaus romanus, taip pat domiuosi filmų (Kieślowskio, Visconti, Fatih Akin) scenarijais. Iš šiuolaikinių dramaturgų jį domina tie, kas „sugeba radikaliai pažvelgti į šiandienos pasaulį ir plėtoti naujas jo perspektyvas“.
Visiems Petraso spektakliams yra būdinga aštri socialinė problematika, perteikta su ironija ir savotišku žaidybiniu šėlsmu. Jo domėjimasis socialinėmis problemomis tampriai susijęs su naująja suvienytos Vokietijos tikrove. Petrasas pripažįsta, jog socialiniai ir politiniai pokyčiai Rytų ir Vakarų Vokietijoje padarė jam lemiamą įtaką kaip dramaturgui ir režisieriui. Ir pabrėžia, kad jį „visada domina egzistencinės problemos, kylančios iš visuomenės, kurioje gyvename“.
Nuo 2006 metų Arminas Petrasas vadovauja Berlyno Maksimo Gorkio teatrui (MGT). Per jo vadovavimo laiką MGT tapo vienu iš Berlyno teatrinio gyvenimo centrų. Savo repertuarinio teatro viziją Petrasas grindžia „nuolatiniu bendradarbiavimu su trupės aktoriais ir gera dramaturgija nuo klasikinių iki šiuolaikinių pjesių“. Jis taip pat siekia, kad „teatras būtų atviras naujoms scenos meno formoms ir megztų tamprius ryšius su miesto gyvenimu bei mokyklom, universitetais“.
Arminas Petrasas yra ne tik režisierius. Tarp pagrindinių šiuolaikinės vokiečių dramaturgijos vardų minimas Fritzas Kateris yra Armino Petraso pseudonimas. Kateris turi fiktyvią biografiją ir režisierius Petrasas ją kategoriškai skiria nuo savosios. Jo pjesės yra socialinės dramos, tampriai susijusios su pastarųjų dešimtmečių Rytų Vokietijos visuomenine transformacija.
Vienoje naujausių ir svarbiausių Katerio pjesių „Heaven“ vaizduojamas tipiško Rytų Vokietijos miesto namų kvartalo griovimas. Rašant šią pjesę jos autorių domino „klausimai, susiję su nykstančiais miestais ir šio proceso poveikiu juose gyvenantiems žmonėms. Tai yra pjesė apie globalizacijos proceso įtaką ir jos psichologines pasekmes žmonėms“.
NDA’08 suteikia progą susipažinti su Fritzo Katerio kūryba. „Heaven“ skaitymas įvyks birželio 25 d. „Menų spaustuvėje“. Jame dalyvaus ir pats pjesės autorius.
