Darbo grupė, kurią sudaro apie 15 atstovų iš Kultūros, Aplinkos ministerijų, Kultūros paveldo centro, universitetų bei kitų institucijų, paruošė apie 100 puslapių medžiagą. Dokumentai buvo pradėti ruošti spalio mėnesį.
"Viskas jau paruošta, liko tik medžiagą nušlifuoti ir suteikti jai prekinę išvaizdą", - BNS sakė darbo grupės vadovaujantis Kultūros paveldo centro direktorius Vitas Karčiauskas. Pasak V.Karčiausko, Kernavę ketinama pristatyti kaip kultūrinio kraštovaizdžio objektą.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė BNS sakė, kad unikalumas - vienas svarbiausių veiksnių, lemiantis vietovės įtraukimą į Pasaulio paveldo sąrašus. "Turime įtikinti, kad Kernavė - unikalus ir svarbus objektas", - sakė ji.
V.Karčiauskas tvirtino, kad vietovės unikalumą bus bandoma įrodyti pasitelkus geografinius žemėlapius, istoriją, filmuotą medžiagą, nuotraukas, archeologinius radinius. Pasaulio paveldo centrui bus pristatyta dabar Lenkijoje eksponuojama paroda - "Kernavė - Lietuvos Troja".
Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje į Lietuvą buvo atvykę UNESCO ir Tarptautinės meno vertybių komisijos ICOMOS ekspertai, kurie apžiūrėjo 5 Lietuvos pasiūlytus kandidatus į Pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Pasak A.Dirmaitės, ekspertų nuomone, į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašus labiausiai tinka Kernavė. A.Dirmaitės teigimu, Pasaulio paveldo komitetas sprendimą dėl Kernavės įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašus svarstyti turėtų apie metus.
1928 metais Kernavėje buvo įsteigtas kraštotyros muziejus, o 1989 metais 196,2 hektarų plote įkurtas valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas.
Rezervatas - per tūkstantmečius gamtos ir žmogaus sukurta ekspozicija po atviru dangumi, kurioje yra daugiau kaip 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų, tarp jų - didžiausias Lietuvoje gynybinis penkių piliakalnių kompleksas. Šalia piliakalnių, Pajautos slėnyje, yra buvęs medinis viduramžių miestas.
Kernavė pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1279 metais Hermano Vartbergės kronikoje bei eiliuotoje Livonijos kronikoje kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Traidenio (1269-1282) valda. 13 amžiuje Kernavės tvirtovė ir miestas buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonominių ir politinių centrų.
Į UNESCO nematerialaus ir žodinio paveldo sąrašą yra įtraukta Lietuvos kryždirbystės tradicija, į kultūros ir gamtos paveldo sąrašą - Kuršių nerija, į Pasaulio paveldo sąrašą - Vilniaus Senamiestis.