Šventė suburs ne tik katalikus – aplink Aušros Vartų Dievo Motiną nuo seno buriasi įvairių tautų ir religijų atstovai, kurie, kaip tikimasi, dalyvaus ir šiųmetinėje šventėje.
Pasakojama, kad pirmosios iškilmingos pamaldos pagerbti Aušros vartų Dievo Motiną buvo atliktos 1706 m. gegužės 18 d., po Vilniaus gaisro. Daug miesto gyventojų tuomet sakė patyrę Marijos pagalbą, kai kurie net tvirtino regėję virš Šv. Teresės bažnyčios ir Aušros vartų koplyčios pakilusią ir gesinusią liepsnas Dievo Motiną. Nuo tada įsigalėjo graži tradicija, kad kasmet gegužės 18 d. susirinkdavo viso Vilniaus miesto orkestrai ir nuo ryto iki vakaro grieždavo Švč. Mergelei žavingas melodijas.
Aušros Vartų Mergelė Marija yra žinoma visame pasaulyje kaip Lietuvos ir ypatingai Vilniaus simbolis. Gynybinės sienos nišoje pakabintas paveikslas saugojo Vilniaus miestą nuo nelaimių. „Jei Dievas miesto nesaugo, veltui statytojai vargsta..." (iš psalmės). Padėka Dievo Motinai, reiškiama nuo XVIII a. pradžios, nepraranda reikšmės ir šiomis dienomis.
Viduramžiais Vilniaus miestą niokojusių gaisrų pasekmės yra panašios į šiomis dienomis kylančią dvasinę sumaištį. Plisdama ji palieka gilius pėdsakus mūsų sielose ir skatina žmogų ieškoti dvasinio prieglobsčio. Padėkos Dievo Motinai malda apjungia skirtingų konfesijų žmones, puoselėdama bendrumo ir atsakomybės jausmą. Aušros Vartų gatvė yra lyg Dievo Motinos koplyčios centrinė nava, besidriekianti Vilniaus miestu ir globojanti jos gyventojus, kurie šventine malda išreiškia dėkingumą. Rengdami šią dvasinę šventę, organizatoriai pranešime žiniasklaidai skatina gyventojus būti neabejingais, pakilti virš kasdienybės, vienytis pagarbai miestui ir jo globėjai.
