Kūrybinių dirbtuvių metu nufilmuota, nufotografuota ir užrašyta projekto dalyvių ir sutiktų miesto gyventojų patirtis, prisiminimai ir pastebėjimai. Kartu su iš įvairių aplankytų vietų parsineštais suvenyrais jie tapo gruodžio mėnesį įvykusios parodos „Kauno stebuklai“ pagrindu.
Projekto metu taip pat veikė specialus internetinis puslapis (www.culturalanimation.com/wonders-of-kaunas), buvo platinamos atvirutės-anketos, kuriose kauniečiai buvo kviečiami nominuoti asmeninius miesto stebuklus – vietas, įvykius ir žmones, kurie jiems atrodo ypatingi, kelia gražiausius prisiminimus ar priverčia nusišypsoti.
Šių nominacijų pagrindu išleista knyga „Kauno stebuklai: miesto gidas“ – ne įprastas, oficialų miesto veidą pristatantis vadovas, o alternatyvus vietovės „žemėlapis“, kuris leis pažinti Kauną tokį, kokį jį mato ir jaučia čia gyvenantys žmonės.
Viena projekto dalyvių, menininkė Alicja Rogalska, „Kauno stebuklų“ projektą apibūdino taip: „Stebuklų pilna ne vien tik UNESCO saugomose vietovėse, senamiesčiuose ir teminiuose parkuose. Jie slypi banaliuose ir paprastuose dalykuose, ypač ten, kur purvas, skurdas ir nežinomybė. Jie kaip trupinėlis staigius virpulius sukeliančios magijos, kaip durys į magišką teatrą mūrinėje sienoje, kurių, galėtumėte prisiekti, ten anksčiau nebuvo. Mano stebuklai – tai tamsiai žalią žolę graužiantys laukiniai triušiai, pavaizduoti ant balto porceliano buvusioje porceliano gamykloje netoli Stokholmo miesto centro. Galbūt XVI amžiaus šventykla viduryje bulvių lauko tarp Ščepankovo ir Mikolaikų miestų ir legenda apie jos statytojus. Arba tas įsivaizduojamas pokalbis su nepažįstamuoju dryžuotu kostiumu ir balta apykakle priemiesčio traukinyje, naminė žolelių arbata ir senos moters pasakojimai apie šmėklas gūdžią žiemą viduryje Baltarusijos. „Metropolio“ viešbutis Kauno centre su labirintą primenančiais koridoriais, slaptais mygtukais lifte ir oru, pritvinkusiu istorijų, kurios niekada nebus papasakotos…“.
