Festivalio meno vadovas Gintautas Kėvišas trumpai pristatė šių metų programą. Bus aprėptos Johanneso Brahmso, Piotro Čaichovskio, Onutės Narbutaitės simfonijos, Maurice‘o Ravelio, Antonino Dvorako koncertai, Ferenzo Liszto, Antonio Vivaldi ir Astoro Piazzollos ciklai.
Setyni festivalio renginiai įvyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Tradiciškai, paskutinis renginys persikels į kitą erdvę – „Utenos pramogų areną“.
Birželio 4 d. „Vilniaus festivalį“ pradės vienas geriausių britų orkestrų, vadovaujamas tarptautiniais apdovanojimais ir kritikų prizais pagerbto charizmatiškojo dirigento Daniele’o Gatti.
Superžvaigžde vadinamas šios programos solistas Yundi Li – jauniausias F. Chopino konkurso nugalėtojas (I premija, 2000), kritikus sužavėjęs skaidriu muzikavimu ir begaliniu entuziazmu. Du kartus laimėjęs Geriausio klasikinės muzikos įrašo apdovanojimą kinų virtuozas vadinamas „klasikinės muzikos pasaulio Elviu Presley“ („New York Times“).
Birželio 18 diena bus skirta XVI–XVIII a. Meksikos ir Ispanijos kompozitorių vokalinei bei instrumentinei muzikai Šiųmetis renginys ragina atgaivinti savo žinias apie senąsias actekų bei majų kultūras, apie istorijos pokyčių išvagotą, bet visada gaivų ispanų folklorą, kurį pristatys solistas Horacio Franco (išilginė fleita).
Meksiką atstovaus kolektyvas „Capella Cervantina“. Tai ir vokalinis ansamblis, ir baroko orkestras. Ypatinga aureolė gaubia vadovą Horacio Franco – fleitininką virtuozą, puikų senosios muzikos žinovą, kuris, beje, su garsiausiais simfoniniais orkestrais interpretuoja šiuolaikinę muziką ir neaplenkia roko.
Birželio 21 d. vakaras vadinsis „Tie patys ir kitokie „Metų laikai“ su Lietuvos kameriniu orkestru ir solistu Julianu Rachlinu. Programoje sugretinti dviejų autorių, kuriuos skiria 250 metų laiko tarpas, panašios tematikos kūriniai.
A. Vivaldi pats buvo smuiko virtuozas ir drąsus novatorius. Jo įtaka ryški ir A. Piazzollos cikle, pagrįstame meistrišku klasikinės muzikos ir tango elementų deriniu.
Birželio 26 d. filharmonijoje džiazui vakarą skirti siūlys „Concertgebouw“ - Olandijos džiazo orkestras.
Pastarasis yra sutelkęs olandų džiazo muzikantų jėgą. Jie dažnai inicijuoja programas ir aktyviai dalyvauja specifiniuose jungtiniuose projektuose su skirtingų sričių muzikantais, kurie orkestro lyderį Henką Meutgeertą vis skatina imtis intriguojančių stiliaus ir detalių permainų. Muzikinį orkestro branduolį sudaro pačių narių kūryba ir patrauklios aranžuotės.
Birželio 27 d. vakaras skirtas Leonardo Bernsteino gimimo 90-mečiui. Dalyvauja - Šlėzvigo-Holšteino festivalio orkestras.
Įžymiojo dirigento ir kompozitoriaus 90-mečio proga orkestras atliks „Simfoninius šokius“ iš populiariojo miuziklo „Vestsaido istorija“.
Diriguos Christophas Eschenbachas – nenuilstantis puoselėtojas jaunų talentų, tokių kaip ir šios programos solistas, P. Čaikovskio tarptautinio konkurso laureatas Danielis Müller-Schottas.
Festivalį liepos 2 d. užbaigs džiazo publikos favoritai iš JAV – „Return to Forever“. Provokuojančios improvizacijos, pašėlęs ritminis groove’as ir įelektrinta džiazo-roko mikstūra – ši grupė 8-ajame dešimtmetyje buvo pagrindinė jazz fusion judėjimo ašis.
Chickas Corea, Al Di Meola, Stanley’s Clarke’as ir Lenny’s White’as susitinka po daugiau nei 25 metų ir ryžtingai pradeda 50-ties koncertų turą po Šiaurės Ameriką bei Europą.
Du soliniai vakarai
Ypatingą programą birželio 11 d. pristatys pianistė Mūza Rubackytė, kuri per vakarą atliks tris koncertus iš Ferenco Liszto fortepijoninio ciklo „Klajonių metai.
„Liszto muzika išties tarytum auksinė gija driekiasi per mano biografiją… aš visada esu kupina meilės jam“ – viename interviu sako Mūza Rubackytė.
Puikiai pažįstame kerinčias pianistės savybes – temperamentą ir spinduliuojančią valią, subtiliai reiškiamą moteriškumą ir veržliai išsakomas emocijas; būtent jos šįkart nuspalvins Liszto „Klajonių metus“, sudėtingą fortepijoninį ciklą, kuriam reikia didžiulių atlikėjo jėgų sankaupų. Trijų dalių vakaras bus tikra muzikos šventė, kurią pati pavadino maratonu.
Kai M. Rubackytė „Klajonių metus“ pagrojo Paryžiuje, radosi atsiliepimų, jog tokį įspūdingą atlikimą vertėtų įamžinti marmuro paminklu…
Birželio 14 d. išgirsime Onutės Narbutaitės „Tris Dievo Motinos simfonijas“, kurias atliks Nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Kamerinis choras „Aidija“, diriguos – Robertas Šervenikas.
Praėjusiame dešimtmetyje Onutės Narbutaitės kūryba ėmė sklisti ir už Lietuvos ribų, sukeldama didelį atgarsį tarptautinėse muzikos bendruomenėse. Jų dėmesį patraukė ir 2004 m. „Tres Dei Matris Symphoniae“ pasaulinė premjera Frankfurte prie Oderio.
Šioje trilogijoje kompozitorė gręžiasi nuo šimtmečiais reflektuojamų religinių kanonų ir kreipia žvilgsnį į privačius Marijos įvaizdžio interpretacijos plotus.
Tarpkultūrinis dialogas
Festivalio direktorė Rūta Prusevičienė pasidžiaugė, kad Europos šalių žvilgsnis į Baltijos šalių festivalius labai prasiplėtė ir daugybė žymių orkestrų nori čia koncertuoti. „Tai, ką gali didžiosios valstybės kiekvieną mėnesį, mes – kartą į metus, „Vilniaus festivalio“ metu“, - kalbėjo ji. Ji priminė, kad latviai nuo šių metų gaus specialias vyriausybės subsidijas užsienio orkestrų pasirodymui.
Ji dar kartą priminė didelę sausio 8 d. „Europos meno festivalių tarpkultūrinio dialogo deklaracijos“ pasirašymo reikšmę. Kultūrinė įvairovė, tarpkultūrinis dialogas ir ekonominė kultūros įtaka šiuo metu yra pagrindiniai ES darbotvarkės klausimai.
„Vilniaus festivalis išsikovojo labai svarbią vietą ir šalia dvidešimt kelių kitų festivalių, iš Sovietinio bloko šalių, deklaraciją pasirašė tik Lietuva ir buvusios Jugoslavijos respublikos“, - priminė ji.
„Lietuva, ypač sostinė, deklaruoja esanti multikultūriniu miestu. Be abejo, nuo pat pirmojo festivalio, jo užduotis – bendradarbiavimas lietuvių ir užsienio atlikėjų bei kaip įmanoma platesnis interpretacinės mokyklos ištakų pristatymas. Todėl šiemet išgirsime įvairiausių segmentų ir skerspjūvių“, - kalbėjo ji.
Jau rytoj festivalio atstovai išvyksta į Turkiją – Europos festivalių asociacijos generalinę asamblėją pristatyti 2009 metais gegužės 14-17 dienomis vyksiančią generalinę asamblėją Vilniuje, kuri sutaps su tryliktuoju „Vilniaus festivaliu“.
Žadama, kad 2009 metais „Vilniaus festivalis“ persikels į gegužės mėnesį, nes birželį jo vietą užims „Operos festivalis“.
Šiuo metu „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ proga, žymiam kompozitoriui ruošiamas užsakymas kūriniui, kuris bus dedikuotas Vilniaus miestui. Tiesa, kam bus pasiūlyta sukurti šį kūrinį, kol kas neatskleidžiama.
