Pirmasis baletas - Igorio Stravinskio ir Michailo Fokino sukurta „Ugnies paukštė“. Jos premjera su pasisekimu 1910 m. įvyko Paryžiaus operoje. Tai buvo pirmasis I. Stravinskio baletas, sukurtas Diagilevo užsakymu, ir tapęs vienu populiariausių Rusiškųjų sezonų kūrinių.

Vėliau, pasak LNOBT pranešimo spaudai, šį baletą ne kartą naujai statė garsūs choreografai – George Balancine, John Cranko, John Neumeier, Glen Tetley ar Maurice Bejart. 1929 m. jis buvo pastatytas ir Lietuvoje.

Šį kartą istoriją apie Caraitį, kuris Ugnies paukštės dėka, jos išminties padedamas nugali piktąjį Kaščėjų ir laimi išsvajotosios Caraitės meilę, pasakoja vienas talentingiausių vokiečių choreografų Uwe Scholz, palikęs mus 2004 metais, būdamas vos 46 metų amžiaus.

Visi jo sukurtų per šimtą baletų išsiskiria ypatingu muzikos pojūčiu, ir niekam nebuvo paslaptis, kad W. A. Mozarto ir I. Stravinskio muzika buvo jam tarsi gyvybės versmė. LNOBT šį baletą stato choreografo kolegė Tatjana Thierbach, specialiu choreografijos raštu užrašiusi visus U. Scholz statytus baletus.

Spektaklio dirigentas Martynas Staškus, dailininkas Dieter Schoras, šviesų dailininkas Michael Röger.

Antrasis premjerinio vakaro baletas – „Diagilevas. Fantazijos“ – tai specialiai mūsų teatrui kuriama pasaulinė premjera, ją rengia choreografas iš JAV Peter Anastos, kuris kartu su Valery Golovitser yra ir baleto libreto autorius.

Nors pradinė šio baleto sukūrimo idėja buvo L. Miasino 1919 m. sukurtas baletas „Stebuklinga krautuvėlė“ (Boutique Fantasque), šį kartą žiūrovai išvys naują baletą, kurio veikėjai yra Diagilevas, Nižinskis, kitos Ballet Russes asmenybės, Rusų sezono metu rodytų baletų veikėjai. Tai savita Diagilevo baletų retrospektyva, kupina melancholijos ir ano laikmečio dvelksmo. Pagrindiniai veikėjai Diagilevas ir Nižinskis tarsi keliauja laiku, kviesdami i tą kelionę ir jus.

Spektaklio dirigentas M. Staškus, dailininkė Inara Gauja, šviesų dailininkas Levas Kleinas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją