Pasaulio kultūros diena paskelbta po to, kai 1935 m. balandžio 15 d. JAV Prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai Vašingtone pasirašė sutartį dėl meno, mokslo, istorinių paminklų išsaugojimo.
Šią idėją plačiai skleidė dailininkas, keliautojas, mąstytojas Nikolajus Rerichas, iki I-jo Pasaulinio karo jau sukūręs seriją paveikslų, kuriuose ryškėjo įspėjimas apie artėjančią grėsmę pasaulio intelektualiniam palikimui. Po kelių niokojančių karų jo kreipimasis kartu su prancūzų juristų parengtu Taikos paktu buvo pamirštas.
Dabar, plačiai besivystant pasaulio pramonei, jai besiskverbiant į saugotinas gamtos teritorijas ir augant komercijos agresijai, šio pakto idėjos vėl tampa aktualios. Taip pat ir Lietuvoje, kur inteligentija skelbia būtinumą rūpintis nepavydėtina dvasinės kultūros padėtimi. Tad Lietuvoje Pasaulio kultūros dieną nuspręsta minėti balandžio 15 d., kartu primenant ir N. Rericho keltų idėjų svarbą.
Šių metų Pasaulio kultūros dienai skirtą vakarą kartu su Lietuvos dailės muziejumi rengia beveik du dešimtmečius visuomenę pasiekiantis kultūros žurnalas „Santara“, kitąmet paminėsiantis ir savo veiklos sukaktį. „Santara“ pasirinko savo kredo seną išmintį „Tenutolsta visoks riksmas ir pyktis“. Žurnalas nesmaguriauja kriminalais ir politinėmis rietenomis, neskatina sąmoningo visuomenės supriešinimo.
Jo puslapiuose dėmesys skiriamas tam, kas kelia dvasią, palaiko tikėjimą šviesiomis žmogaus idėjomis ir darbais, rašoma apie lietuviškąją diasporą, jos intelektualinį palikimą, asmenybių šviesą. Su žurnalu drauge leidžiama ir „Santaros“ knygų biblioteka, kuri jau papildyta beveik pora šimtų leidinių.
