Pasak „Auros“ vadovės ir choreografės Birutės Letukaitės, tai buvo stipriu stimulu toliau tęsti ir plėtoti šių metų vasario mėnesį sėkmingu ekspromtu startavusį šiuolaikinio meno renginių ciklą „Aura“ ir kiti demonai“, į kurį pasidalinti savo kūrybiniais ieškojimais ir atradimais menininkai sukviečiami jau antrąjį, bet tikrai ne paskutinįjį kartą.

Šį kartą žiūrovai turės galimybę pamatyti Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno menininkų sukurtus naujausius šiuolaikinio šokio spektaklius, performensus, muzikines ir poetines pantomimas, kitus menus, atskleisiančius netikėtas judesio, garso, vaizdo, kvapo jungčių prasmes, netradicinių erdvių galimybes.

Uostamiesčio šokio akcentai

Balandžio 18 d. 19 val. savo naujausius kūrybinius darbus „AUROS“ studijoje pristatys trys uostamiesčio choreografės: Agnija Šeiko, Aušra Venskienė ir Daiva Palubinskaitė. Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto Choreografijos katedros dėstytoja Agnija Šeiko jau gerai žinoma Lietuvos šokio padangėje. Jos kūryba išsiskiria brandžia plastika ir savitu stiliumi, kuriam būdingos kontaktinio šokio interpretacijos bei netradiciniai scenografijos sprendimai.

Agnija Šeiko pristatys šokio spektaklį „Le Meriée“ („Nuotaka“), įkvėptą Žako Prevero poezijos: „Aš nuėjau į senos geležies turgavietę ir pirkau grandines, sunkias grandines, tau, mano meile....“. Kompozicija sukurta kartu su talentingais ir perspektyviais šokėjais Dovile Binkauskaite ir Petru Lisausku. Pasitelkiant simbolius, įvaizdžius ir asociacijas pasakojama apie dviejų žmonių meilę, kupiną ilgesio, kančios, pažinimo džiaugsmo ir aistros. Muzika – Tautvilo Gurevičiaus, kostiumai – Lilijos Larionovos.

Spektaklio premjera įvyko pernai rudenį Klaipėdoje vykusiame šiuolaikinio meno festivalyje „Platforma“. Gegužės mėnesio pabaigoje šis spektaklis reprezentuos Lietuvos šiuolaikinį šokį Frankfurte (Vokietija) pirmą kartą vyksiančioje „Europos šokio platformoje“.

Įspūdingus choreografijos darbus parodys ir jaunosios uostamiesčio choreografės, KU Menų fakulteto Choreografijos katedros absolventės – Aušra Venskienė bei Daiva Palubinskaitė, sėkmingai debiutavusios praėjusį rudenį Klaipėdoje vykusiame šiuolaikinio meno festivalyje „Platforma“.

Choreografė ir atlikėja Aušra Venskienė savo spektaklyje „A=B“ jautriai atskleidžia paauglystėje patirtus vidinius išgyvenimus: netikrumą, sumaištį, skausmingą savo tapatybės ribų ieškojimą, kupiną iliuzinių atradimų ir praradimų. „Tai tarsi nepaliaujamas bėgimas klaidinančio miražo link: nuo savęs ir vėl link savęs...“

Choreografės Daivos Palubinskaitės spektaklis „Vieta, kurios nėra“, sukurtas pagal Kristijono Lučinsko muziką, užburia netikėtu erdviniu sprendimu. Tai trijų kūnų fantasmagoriškas judėjimas specialiame vandens baseinėlyje. Gluminanti šalčio ir gyvo kūno fizika. Socialiai aktuali tematika įprasminama ne tik kūno plastika, bet ir tekstine išraiška. Spektaklyje šoka Dovilė Binkauskaitė, Modestas Milčius ir Simona Bladženauskaitė.

Skaidros menų jungtys

Balandžio 19 d. 18 val. įvairialypio talento menininkė Skaidra Jančaitė pristatys savo projektą „už išorės“, apjungiantį muzikines pantomimas: „Vandens meditacijos“, „Mazgas“, „9 Jasenkų Antanuko sąnariai“ 9‘, „Malda“, poetinę pantomimą „Tai visai nejuokinga“, Vytauto Germanavičiaus kompoziciją „Double Takes“ bei personalinę foto ekspoziciją „Uždraustas ir pavojingas menas“.

„Kas yra tikriau? Tai, kas aplinkui, ar tai, kas viduje? Ar vis ieškoti meilės šaltinio kažkur, ar tapti juo pačiam?..“ – klausia menininkė, aštuonerius metus praleidusi moterų vienuolyne, vėliau netikėtai jį palikusi ir dabar ieškanti savęs „už išorės“ – įvairiose meno ir kultūros srityse.

Skaidra Jančaitė – profesionali avangardinės, eksperimentinės, religinės, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos atlikėja, ji taip pat kuria muziką, rengia personalines fotografijos, grafikos darbų parodas, domisi šokiu, tapyba, filosofija, literatūra. Menininkė dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose Lietuvoje ir užsienyje, yra gastroliavusi Danijoje, JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Šveicarijoje, Rusijoje, kitose šalyse.

„Norėdama išreikšti save iš esmės, turiu ieškoti ir naujų formų...“, – teigia S. Jančaitė, savo kūryboje ieškanti įvairių menų sintezės galimybių, naujų bendravimo su publika formų ir kaskart nustebinanti savitais bei įtaigiais pasirodymais.

Vyriškos improvizacijos

Balandžio 20 d. (sekmadienį) 18 val. bus pristatyti du judesio spektakliai-performensai, kuriuose dominuos jau vyriškas pradas. Spektaklyje „Kokio reikia?“ jaunasis choreografas ir šokėjas Petras Lisauskas kartu su muzikantais – Eduardu Armonu (gitara) bei Nojumi Jurkumi (saksofonas) judesio ir muzikos improvizacija bandys atsakyti į trims vyrams iškilusį klausimą: „Kokio tau manęs reikia šiandien? O rytoj...“. Video vaizdas – Akvilės Anglickaitės.

Audio vizualinės poezijos spektaklis „Neliesk“ – tai jauno kūrėjo Jono Versecko bandymas ieškoti savitos sceninės kalbos jungiant šokį, gyvą muziką ir tekstą į vientisą kūrinį, pasakojantį apie jauną žmogų: „jo norą būti...su savimi...su kitu žmogumi....jei tik pavyks galėti...“. Kiekvienas pasirodymas – tai gyva temos interpretacija „čia ir dabar“, todėl kiekvienas spektalis – savotiška premjera. Vokalas – Jono Versecko, groja Ilja Pikalovas (gitara), kvapas – prakaitas.

„Auros“ miniatiūros

Pirmąjį ir paskutinįjį renginių ciklo vakarą bus galima pamatyti ir Kauno šokio teatro „AURA“ miniatiūras, kurios visada pakeri išradinga choreografija, atlikimo įtaigumu ir nuoširdumu. „Aura“ yra išugdžiusi puikius šiuolaikinio šokio atlikėjus, įvertintus Lietuvos ir užsienio kritikų. Teatro spektakliai, parodyti daugelyje tarptautinių festivalių, pelnė palankius teatrologų atsiliepimus bei tarptautinį pripažinimą.

Teatras nuolat bendradarbiauja su žymiais užsienio choreografas, inicijuoja įvairius edukacinius, šiuolaikinio meno sintezės projektus. „Auros“ vadovės Birutės Letukaitės surengtas pirmasis Lietuvoje tarptautinis moderniojo šokio festivalis jau tapo prasminga miesto tradicija, skatinančia modernaus šokio sklaidą ir turtinančia visos šalies kultūrinį gyvenimą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją