Tarptautinė vertinimo komisija šiuos projektus išvys tik balandžio 8-ąją. Komisijos nariai yra: Valstybinio Ermitažo muziejaus direktorius Michailas Piotrovskis, Solomono R.Guggenheimo fondo direktorius Thomas Krensas, Vokietijos architektūros muziejaus Frankfurte direktorius Peteris Schmalas, Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas, Vilniaus meras Juozas Imbrasas ir Lietuvos architektų sąjungos vicepirmininkas Gintaras Čaikauskas.
Visuomenė su architektų darbais galės susipažinti nuo balandžio 9-osios. Tądien J.Meko vizualiųjų menų centre prasidės paroda „Žvilgsnis į ateitį: architektų siūlymai naujam muziejui Vilniuje“, truksianti iki birželio vidurio.
Paliko neišdildomą įspūdį
Žymiausių pasaulio architektų darbai laikomi paslaptyje. Tačiau anksčiau nei vertinimo komisija juos pamatyti galėjo kai kurie J. Meko vizualiųjų menų centro atstovai ir techniniai darbuotojai, turintys parengti projektus pristatymui.
„Architektų projektai labai įdomūs, įvairiapusiški ir tarpusavyje nepalyginami. Tokių neteko matyti nei Rytų Europoje, nei ankstesnėje M. Fukso, Z. Hadid, D. Libeskindo kūryboje, nei kur nors kitur. Tai neišdildomą įspūdį paliekantys darbai, unikalūs tiek eksterjero, tiek interjero požiūriu“, – pasakojo J.Meko vizualiųjų menų centro direktorius Kristijonas Kučinskas.
Paklaustas, kurio architekto projektas paliko geriausią įspūdį ir kuris galėtų tapti favoritu, J. Meko vizualiųjų menų centro vadovas sakė, kad džiaugtųsi, jei bet kuris iš jų būtų įgyvendintas.
Techniniai užsienio ekspertai, į Lietuvą atvykę antradienį, su konkursui pateiktais žymiausių pasaulio architektų darbais galėjo susipažinti šeštadienį ir sekmadienį.
Atvyks daugiau svečių
Architektai, kurių vardai jau įėjo į šiuolaikinės architektūros istoriją, Vilniaus oro uoste nusileis šiandien pavakarę. M. Fuksas, Z. Hadid ir D. Libeskindas šalyje viešės porą dienų.
Tarptautinei vertinimo komisijai paskelbus konkurso nugalėtoją du architektai atgal išskris balandžio 8-ąją, o nugalėtojas sostinėje užsibus ilgiau.
Italas M. Fuksas ir amerikietis D. Libeskindas mūsų šalyje jau yra svečiavęsi. Z. Hadid Vilniuje viešės pirmą kartą, mūsų mieste yra lankęsis jos architektūros studijos atstovas.
Vos tik nusileidus svečių iš užsienio lėktuvams, bus surengtas išskirtinis priėmimas pas šalies vadovus.
J.Meko centro projektų vadovės Rasos Razgaitienės teigimu, kitą dieną jų laukia projektų pristatymas, kiekvienam numatoma skirti po pusantros valandos. Išsiaiškinus favoritą, garsioji trijulė surengs spaudos konferenciją. Joje dalyvaus ne tik Lietuvos, bet ir specialiai iš JAV, Rusijos, Vakarų Europos šalių atvykę žiniasklaidos atstovai.
Platūs užmojai
Šis architektūros projektų konkursas, kuriame dalyvauja žymiausi pasaulio architektai, yra Solomono R. Guggenheimo fondo ir Valstybinio Ermitažo muziejaus atliekamos galimybių studijos dalis. Studijos, kurią užsakė J.Meko vizualiųjų menų centras, tikslas – įvertinti architektūrines, ekonomines ir kultūrines galimybes naujam muziejui Vilniuje steigti. Centro vadovo K. Kučinsko teigimu, naujo muziejaus projektus rengę Z. Hadid, D. Libeskindas ir M. Fuksas turėjo laikytis tam tikrų konkurso sąlygų. Svarbiausios jų – bendra projekto vertė neturėtų perkopti 65–70 mln. JAV dolerių ribos, o plotas negali viršyti 15 tūkst. kv. metrų.
Kitos Lietuvos architektų sąjungos numatytos sąlygos, į kurias turėjo atsižvelgti kūrėjai, paprastesnės. Projektuojant modernų muziejaus pastatų kompleksą būtina funkcionaliai įkomponuoti specialių parodų ir kolekcijų galerijas, informacinius ir švietimo centrus, žiniasklaidos centrą.
Kaip šiuolaikinės architektūros korifėjai interpretavo šiuos lietuvių pageidavimus, paaiškės po kelių dienų.
J. Meko vizualiųjų menų centro atstovai pabrėžė, jog kitąmet Vilniui tapus Europos kultūros sostine, naujasis muziejus būtų galingas postūmis miestui tampant modernaus meno, kino ir architektūros žinovų traukos vieta.
Kita vertus, daugiafunkcis kultūros centras padėtų Vilniui įsitvirtinti ir kaip tarptautiniam avangardo centrui.
Architektas Massimiliano Fuksas
Vienas garsiausių italų architektų, jo protėviai kilę iš Vilniaus. Architektas žinomas ne tik kaip išskirtinių projektų, kurie įgyvendinti skirtinguose pasaulio miestuose – nuo Milano iki Honkongo – autorius. Jis – ir vienas geriausių miestų plėtros specialistų.
Kalbėdamas apie Vilnių su miesto architektais ir planuotojais M. Fuksas yra sakęs, kad turi būti traukos centrų šalia senamiesčio. Priešingu atveju šis mirtų. Net ir labai apsaugoti senamiesčiai ne viename Europos mieste tapo negyvi, kai juose neliko parduotuvių, biurų, kavinių, restoranų, kurie traukė investicijas. Architektui svarbu ir tai, kaip naujas statinys atrodys aplinkoje, kokia bus infrastruktūra.
Architektė Zaha Hadid
Irake gimusi britų pilietė, vienintelė architektė moteris, pelniusi Pritzkerio premiją, laikomą Nobelio premijos analogu architektūros srityje. Jai priklauso ir daugiau kaip 25 apdovanojimai, įvairūs garbės vardai.
Z. Hadid vardas ir betonas šiuolaikinėje architektūroje neretai įvardijami kaip sinonimai – jokia kita statybinė medžiaga neįkūnija architektės idėjų taip tiksliai kaip betonas. Architektės brėžiniai visuomet saviti, novatoriški, atrodo tarsi meno kūriniai, kuriuos sudėtinga realizuoti, o įgyvendinti jie virsta į istoriją įeinančiais architektūros šedevrais.
Darbai: Glasgo Transporto muziejus (Didžioji Britanija), „Aquatics“ centras 2012 m. Londono olimpiadai (Didžioji Britanija), „Millenium Dome“ statybos Londone (Didžioji Britanija), XXI a. Menų muziejus Romoje (Italija), Guggenheimo muziejus Taivane.
Architektas Danielius Libeskindas
Amerikiečių architektas, suprojektavęs daugybę garsių statinių pasaulyje. Beje, D. Libeskindas gimė kaimynėje Lenkijoje, Lodzės mieste.
Darbai: Žydų muziejus Berlyne (Vokietija) ir Kopenhagoje (Danija), Denverio meno muziejus (JAV), Karo muziejus Mančesteryje (Didžioji Britanija), statiniai Kanadoje, Izraelyje. Taip pat architektas žinomas kaip daugybės komercinių ir gyvenamųjų pastatų projektų autorius įvairiose pasaulio šalyse.
2003 m. D. Libeskindas laimėjo konkursą susprogdinto Niujorko Pasaulio prekybos centro vietoje pastatyti naują dangoraižį, kuris vadinsis „The Freedom Tower“ („Laisvės bokštą“).
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Miesto architektai vėl liks be vadovo?
Politiko institutas – tarp žemės ir dangaus
Tylintis radijas – už tris litus
