Anot R. Adomaičio, kontraversiškas spektaklio vertinimas paaiškinamas paprastai – ne visi žmonės priima ir mėgsta tokius atvirus spektaklius, kuriuose apie visas probemas kalbama nieko nenuslepiant. Aktorius pastebi, kad geriau šį spektaklį priima jaunimas, kurie nesibaido naujovių: „Prieš dvi dienas rodytame spektaklyje Maskvoje didžioji dalis žiūrovų buvo jaunimas – jie priėmė labai teigiamai ir pasibaigus spektakliui kvietė dar kartą aktorius išeiti į sceną.“
Groteskiniame spektaklyje-šou, kurį, kaip sako aktorius R. Adomaitis, sunku įtalpinti į bet kokius žanro rėmus, pagrindinį vaidmenį atliko garsi rusų aktorė Liudmila Gurčenko. Ji vaidina velnią, kuris bando sugundyti pasaulio valdovus sunaikinti pasaulį. Regimantas Adomaitis įkūnijo JAV prezidentą, o Juozas Budraitis – pub‘o šeimininką.
Vis dėlto aktorius R. Adomaitis sako, kad nerealistiniame spektaklyje jis neįkūnijo nė vieno konkretaus JAV prezidento. Tai buvo tik užuominos į JAV valdžią, o paveikslus susikurti galėjo patys žiūrovai.
Kiti aktoriai taip pat simbolizavo įvairius didžiųjų šalių esamus ir buvusius valdovus, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos premjerą, Fidelį Kastro, Saddamą Huseiną, Michailą Gorbočiovą ir kitus: „Iš pradžių dar į sceną išeiname su kaukėmis – aš Bušo kaukę dėvėjau, kitas Putino kaukę – tarsi duodame žiūrovui ženklą, kas esame, bet tuoj pat pradedame kalbėti ir tas kaukes nusiimame.“
Regimantas Adomaitis sako nežinantis, kodėl kūrėjai paskyrė jam JAV prezidento vaidmenį: „Galbūt dėl to, kad anksčiau filmuose nuolat vaidindavau amerikiečius?“, – šypsoi aktorius ir svarsto, kad galbūt jį šiam vaidmeniui pasiūlė spektaklio prodiuseris ir L. Gorčenko fondo prezidentas Sergejus Seninas, su kuriuo R. Adomaitis susipažino per „Mažojo teatro“ gastroles Maskvoje.
R. Adomaitis sako, kad kūrybinis procesas nebuvo lengvas, nes nevisada iš karto pavykdavo suvokti pjesės autorių ir režisierių įsivaizdavimą, o šie turėjo labai aiškią viziją, kaip viskas turi atrodyti.
Vis dėlto aktoriai ir kūrėjai stengėsi kuo aiškiau vieni kitus suprasti ir kuo įtaigiau perteikti sumanymą. Tačiau netradicinis formatas Lietuvos teatro veterano ne tik kad neatstūmė, bet sužavėjo. „Man pjesės autoriai labai patiko. Jauni ir šiuolaikiškai mąstantys kūrėjai, kurių tikrai nedaug. Yra daug tokių, kurie bando šokiruoti publiką ir daugiau nieko, o Presniakovai yra giliai mąstantys. Manau, kad jų ir kalba, ir literatūra yra tikrai vertinga“, – negaili pagyrų R. Adomaitis.
Kontraversiško spektaklio, kuriame dirba net penki lietuvių menininkai, kūrėjai kol kas nežada atvežti į Lietuvą. R. Adomaitis sako, kad kol kas spektaklių tvarkaraštis sudarytas iki liepos mėnesio ir jame Lietuvos tikrai nėra. Aktorius mano, kad jei šis netradicinis spektaklis būtų rodomas Lietuvoje, jis taip pat sulauktų skirtingo žiūrovų vertinimo: „Kaip ir Oskaro Koršunovo teatras sulaukia įvairių reakcijų – vieni žavisi, kiti nepriima – taip ir šis darbas vieniems turėtų patikti, o kitiems – visai nepatikti.
