Auksiniam senos kryžiui už 2007-2008 m. sezoną pristatyti:

Režisierius:

Algimantas Pociūnas – už Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais komediją „Figaro vedybos“ (Juozo Miltinio dramos teatras); Jonas Vaitkus – už Petro Vaičiūno komediją „Patriotai“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir Davido Harrowerio dramą „Juodvarnis“ (Audronio Liugos produkcija); Gintaras Varnas už Dea Loher dramą „Ruzvelto aikštė“ (Kauno valstybinis dramos teatras)

Scenografas / kostiumų dailininkas:

Vilma Galeckaitė-Dabkienė – už kostiumus Cole Porterio miuziklui „Bučiuok mane, Keit“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras, režisierius Aidas Giniotis); Marijus Jacovskis – už scenografiją Rainerio Wernerio Fassbinderio dramai „Laisvės kaina“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, režisierė Yana Ross), Gintaras Makarevičius – už scenografiją Petro Vaičiūno komedijai „Patriotai“ (Valstybinis jaunimo teatras, režisierius Jonas Vaitkus) ir Dea Loher dramai „Ruzvelto aikštė“ (Kauno valstybinis dramos teatras, režisierius Gintaras Varnas)

Choreografas:

Anželika Cholina – už choreografiją spektakliui „Fantazija penkioms stichijoms“ (ACH teatras); Vesta Grabštaitė – už choreografiją Christopho Willibaldo Glucko operai „Orfėjas ir Euridikė“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, režisierius Jonas Jurašas) ir Cole Porterio miuziklui „Bučiuok mane, Keit“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras, režisierius Aidas Giniotis); Loreta Juodkaitė – už choreografiją spektakliui „Trimatrix. Trys judėjimai“ („Menų spaustuvė“)

Dramos / muzikinio spektaklio kompozitorius:

Martynas Bialobžeskis – už muziką Rainerio Wernerio Fassbinderio dramai „Laisvės kaina“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras), Kipras Mašanauskas – už muziką Petro Vaičiūno komedijai „Patriotai“ (Valstybinis jaunimo teatras, režisierius Jonas Vaitkus), Giedrius Puskunigis – už muziką Williamo Shakespeare‘o dramai „Audra“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, režisierius Etienne Glaser) ir Erico Emmanuelio Schmitto dramai „Dviejų pasaulių viešbutis“ (Lietuvos rusų dramos teatras, režisierius Sigitas Račkys)

Dramos aktorius:

Vladas Bagdonas – už Rėjaus vaidmenį Davido Harrowerio dramoje „Juodvarnis“ (Audronio Liugos produkcija, režisierius Jonas Vaitkus), Povilas Budrys – už Prospero vaidmenį Williamo Shakespeare‘o dramoje „Audra“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, režisierius Etienne Glaser), Rolandas Kazlas – už Napoleono Šereikos vaidmenį Petro Vaičiūno komedijoje „Patriotai“ (Valstybinis jaunimo teatras, režisierius Jonas Vaitkus) ir Andželo vaidmenį Williamo Shakespeare‘o komedijoje „Jei taip, tai šitaip“ (Valstybinis jaunimo teatras, režisierius Paul Eugene Budraitis)

Dramos aktorė:

Asta Baukutė – už Liubos Šereikienės vaidmenį Petro Vaičiūno komedijoje „Patriotai“ (Valstybinis jaunimo teatras, režisierius Jonas Vaitkus) ir už Konšos vaidmenį Dea Loher dramoje „Ruzvelto aikštė“ (Kauno valstybinis dramos teatras, režisierius Gintaras Varnas); Gintarė Latvėnaitė – už Mirandos vaidmenį Williamo Shakespeare‘o dramoje „Audra“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, režisierius Etienne Glaser); Aldona Vilutytė – už Unos vaidmenį Davido Harrowerio dramoje “Juodvarnis“ (Audronio Liugos produkcija) ir Ninos vaidmenį Andreaso Sauterio ir Bernhardo Studlario dramoje „A. – visai kita“ („Keistuolių“ teatras, režisierius Agnius Jankevičius).

Antraplanio vaidmens atlikėjas – aktorius:

Gytis Ivanauskas – už Auroros vaidmenį Dea Loher dramoje „Ruzvelto aikštė“ (Kauno valstybinis dramos teatras, režisierius Gintaras Varnas); Vladimiras Jefremovas – už Mago Radžapuro vaidmenį Erico Emmanuelio Schmitto dramoje „Dviejų pasaulių viešbutis“ (Lietuvos rusų dramos teatras, režisierius Sigitas Račkys); Albinas Kėleris – už grafo Almavivos vaidmenį Pierre-Augustin Caron de Beaumarchais komedijoje „Figaro vedybos“ (Juozo Miltinio dramos teatras, režisierius Algimantas Pociūnas)

Antraplanio vaidmens atlikėja – aktorė:

Severija Janušauskaitė – už Liucijos vaidmenį Petro Vaičiūno komedijoje „Patriotai“ (Valstybinis jaunimo teatras, režisierius Jonas Vaitkus), Larisa Kalpokaitė – už Arielio vaidmenį Williamo Shakespeare‘o dramoje „Audra“ (Vilniaus mažasis teatras, režisierius Etienne Glaser), Valentina Leonavičiūtė – už Močiutės Frachlon vaidmenį Marinos Carr dramoje „Mėja“ (Klaipėdos dramos teatras, režisierius Gytis Padegimas) Geriausias darbas operos srityje:

Kęstutis Alčauskis – už Evangelisto partiją Johanno Sebastiano Bacho „Pasijos pagal Joną“ inscenizacijoje (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Sandra Janušaitė – už Baterflai vaidmenį Giacomo Puccini operoje „Madam Butterfly“ ir Zyglindos vaidmenį Richardo Wagnerio operoje „Valkirija“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras); Mindaugas Zimkus – už Grafo Almavivos vaidmenį Gioacchino Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras)

Geriausias darbas operetės srityje:

Aidas Giniotis – už Cole Porterio miuziklo „Bučiuok mane, Keit“ režisūrą (Kauno muzikinis teatras), Rita Petrauskaitė – už Deizės vaidmenį Paulo Abrahamo operetėje „Balius Savojoje“ (Klaipėdos muzikinis teatras, režisierius Ramūnas Kaubrys), Rasa Ulteravičiūtė – už Madlenos vaidmenį Paulo Abrahamo operetėje „Balius Savojoje“ (Klaipėdos muzikinis teatras, režisierius Ramūnas Kaubrys)

Geriausias darbas baleto ar šokio srityje:

Olga Konošenko – už Gamzati, Balerinos, Karmen vaidmenis (Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektakliuose „Bajaderė“, „Raudonoji Žizel“, „Karmen“) ir Nastasijos Filipovnos vaidmenį („Vilniaus baleto“ spektaklis „Idiotas“); Eglė Špokaitė – už Euridikės antrininkės vaidmenį operoje „Orfėjas ir Euridikė“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras); Igoris Zaripovas – už kunigaikščio Myškino vaidmenį („Vilniaus baleto“ spektaklis „Idiotas“) ir vaidmenį spektaklyje „Trimatrix. Trys judėjimai“ („Menų spaustuvė“).

Geriausias darbas lėlių teatro srityje:

Elvyra Piškinaitė – už Eglės vaidmenį spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“ (Vilniaus teatras „Lėlė“); kompozitorius Antanas Jasenka – už muziką spektakliui „Dvi padūkėlės pelytės“ (Kauno lėlių teatras); Vitalijus Mazūras – už spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ režisūrą ir scenografiją (Vilniaus teatras „Lėlė“)

Geriausias darbas teatro vaikams srityje:

Antano Kučinsko operos „Bulvinė pasaka“ kūrybinė grupė (dirigentas Dmitrijus Zlotnikovas, režisierius Ramūnas Kaubrys, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė, choreografas Aurelijus Liškauskas; Klaipėdos muzikinis teatras); spektaklio pagal Juozo Erlicko eiles „Bilietas iš dangaus“ kūrybinė grupė (Režisierė Dalia Jokubauskaitė, dailininkė Laura Luišaitytė, kompozitorius Andrius Kulikauskas, aktoriai Rasa Marazaitė, Sergejus Ivanovas, Lukas Petrauskas; Valstybinis jaunimo teatras); Andrew Lloyd Webber miuziklo „Juozapas ir jo svajonių apsiaustas“ kūrybinė grupė (režisierius Aidas Giniotis, scenografijos ir kostiumų dailininkė Ramunė Skrebūnaitė, videografikas Vaidas Lekavičius, judesio konsultantas John Staniunas; „Keistuolių“ teatras)

Nacionalinės dramaturgijos autorius:

Gintaras Grajauskas – „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“; Mindaugas Valiukas – „Septyniolika“; Daiva Čepauskaitė – operos „Bulvinė pasaka“ libretas

Nacionalinės dramaturgijos pastatymas:

Kazio Binkio „Sparnuotasis Matas“ (Teatro laboratorija „Atviras ratas“, režisierius Aidas Giniotis); Justo Tertelio „Pra“ (Teatro laboratorija „Atviras ratas“, režisierius Aidas Giniotis); Petro Vaičiūno „Patriotai“ (Valstybinis jaunimo teatras, režisierius Jonas Vaitkus)

Debiutas / jaunasis menininkas:

Akvilė Garbenčiūtė – už Luizos Lein vaidmenį spektaklyje „Bučiuok mane, Keit“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras, režisierius Aidas Giniotis), Miglė Polikevičiūtė – už Doros vaidmenį spektaklyje „Seksualinės mūsų tėvų neurozės“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, režisierė Ramunė Kudzmanaitė), Paulius Tamolė – už Siero vaidmenį spektaklyje „Poliklinika“ („Menų spaustuvė“, režisierius Agnius Jankevičius).

Padėka (už indėlį į Lietuvos teatro meno kultūrą).

Laureatų vardai bus paskelbti įteikimo ceremonijos metu. Renginio režisierius – V. Pauliukaitis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją