Čia keturi vieno kiemo vaikai žaidžia “namus”, o šiame žaidime lyg vandens laše atsispindi visas juos supantis pasaulis – vaikiškai išdidintas, bet nė kiek nesušvelnintas ir nepagražintas. Vaikai su neįtikėtinu kruopštumu ir rimtumu susikuria savą mikropasaulėlį, nesuvokdami, kokiu baisiu įkalčiu, liudijančiu prieš pasaulio galinguosius, jis tampa.

Rimo Tumino “Šeimyninės istorijos” – tai ne tragifarsas ir ne groteskas. Tai šokiruojančiai linksma ir azartiška komedija, meistriškai sukurta iš talentingų improvizacijų. Apie karo ir išsigimusių šeimos tarpusavio santykių baisumą čia garsiai netrimituojama, visas siaubas tarsi paslėptas įkvėptos ir kupinos gyvybės jaunų aktorių vaidybos, tačiau jis vis dėlto prasiskverbia pro šį pašėlusį žaidimą ir nepastebimai įšliaužia į sąmonę.

Pasak režisieriaus, drauge su aktorėmis Valda Bičkute, Vaida Būtyte, Ilona Kvietkute, Gintare Latvėnaite ir Ineta Stasiulyte jie eksperimentavę su žaidimo ir realybės, juoko ir siaubo ribomis.

Jaunoms Mažojo teatro aktorėms “Šeimyninės istorijos” tapo svarbia sceninio meistriškumo mokykla, o režisieriui Rimui Tuminui – įdomiu kūrybiniu nuotykiu bandant “atrasti” šiuolaikinę dramaturgiją.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją