Trupė išsiskirstė po penkerių metų, kai jos vadovas latvis režisierius Modris Tenisonas dėl netinkamų politinių pažiūrų po Romo Kalantos susideginimo buvo priverstas palikti teatrą.
Šiandien cenzūros nebėra, tačiau Kauno pantomimos ir plastikos teatras – vienintelis toks Lietuvoje – beveik dešimtmetį leisgyvis. Teatrą paliekančio vadovo teigimu, prieš maždaug pusantrų metų iš filharmonijos į „Girstučio“ kultūros ir sporto centrą iškraustytę mimai neturi normalių sąlygų repetuoti, o algų negauna nuo rudens.
„Savivaldybė tikrai turėtų labiau atkreipti dėmesį ir imtis ryžtingų priemonių, nes tas vegetavimas nusibodo“, – teigia A. Lebeliūnas, Kauno pantomimos ir plastikos teatro direktorius.
Savivaldybė sako iš teatro vadovo per pusantrų metų taip ir nesulaukusi konkrečių siūlymų, kas turėtų keistis.
Pernai teatrui iš miesto biudžeto skirta apie 70 tūkst. Lt – maždaug perpus mažiau nei užpernai. Valdininkai sako, esą Kauno savivaldybė (ji yra viešosios įstaigos steigėja) neprivalo visiškai išlaikyti teatro.
„Teatro vadovams, be abejonės, reikia pasistengti pritraukti lėšų ir iš šalies: rengti įvairius projektus, kūrybinius sumanymus, kad būtų galima pritraukti rėmėjų ir valstybės lėšų“, – teigia Sigitas Šliažas, Kauno m. savivaldybės Kultūros sk. vedėjas.
A. Lebeliūnas atsako, kad teatras dalyvauja akcijose ir festivaliuose, kiek įmanoma. „Mūsų veikla su tokiu finansavimu, su tokia situacija yra labai minimali“, – teigia jis.
Trečiadienį valdininkai ketina susitikti su teatrą paliekančiu vadovu ir sako bandysią įkalbėti jį likti. Koks finansavimas teatrui bus skirtas šįmet, neaišku – kol kas pateikti projektai dar svarstomi.
Primename, kad dėl finansų trūkumo pernai rudenį nukentėjo Kauno valstybinis dramos teatras, kitos šalies meninio vaidinimo įstaigos.
