„Alma littera“ neseniai išleido jau dešimtą I. Allende knygą lietuviškai – „Inesė“. Romane pasakojama apie jauną Ispanijos siuvėją Inesę Suarez, kuriai buvo lemta XVI amžiuje tapti Čilės, rašytojos gimtosios šalies, užkariautoja.
Interviu DELFI rašytoja prisipažino esanti šiek tiek panaši į šią moterį, galėjusią nusitrenkti į pasaulio kraštą, kapoti galvas indėnams ir mėgautis nežabotais meilės malonumais. „Kaip ir Inesė, aš noriu laisvės, nepriklausomybės ir nuotykių. Bet neturiu tiek drąsos…“ – sakė I. Allende.
Perversmas Čilėje aukštyn kojomis apvertė ir gyvenimą
65-erių rašytoja gimė Peru sostinėje Limoje, Čilės ambasadoriaus Tomo Allende šeimoje. Jos tėvas buvo Salvadoro Allende, 1970-1973 metais ėjusio Čilės prezidento pareigas, pusbrolis. T. Allende netrukus dingus, jo žmona su trejų metų Isabele ir dar dviem vaikais grįžo į Čilę, vėliau trumpai gyveno Bolivijoje ir Libane.
Vėl grįžusi į Čilę mergina sutiko savo pirmąjį vyrą Miguelį Friasą, su kuriuo susituokė būdama dvidešimties. Namuose būdavusi nuolanki žmona ir rūpestinga dviejų vaikų motina, viešumoje I. Allende virsdavo gerai žinoma televizijos žvaigžde, pjesių autore ir moterų žurnalo žurnaliste.
Keletą metų moteris dirbo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijoje Santjage, vėliau – Briuselyje, kitose Europos vietose, tuo pačiu metu vertė romantizmo literatūrą iš anglų kalbos į ispanų. Pradėjusi keisti romanų herojų dialogus ir perrašiusi „Pelenės“ pabaigą taip, kad herojės atrodytų protingesnės ir labiau nepriklausomos, I. Allende neteko darbo.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Allende šeimos gyvenimas pasikeitė iš esmės. Po 1973 metų rugsėjį įvykdyto karinio perversmo, prie kurio prisidėjo CŽV, į valdžią atėjo Augustas Pinochetas. Moteris ėmėsi padėti tiems, kurie atsidūrė ieškomųjų sąrašuose, susirasti saugų prieglobstį. Po to, kai mama ir patėvis vos išvengė pasikėsinimo, o ji pati atsidūrė mirtininkų sąraše ir sulaukė grasinimų, I. Allende išvyko į Venesuelą ir praleido ten 13 metų.
Tik po karinio perversmo, o ypač – po S. Allende mirties dukterėčia suprato, kaip stipriai dėdė paveikė jos gyvenimą.
Prieš du dešimtmečius lankydamasi Kalifornijoje, rašytoja sutiko savo antrą vyrą, teisininką Willie Gordoną. Neseniai JAV pilietybę gavusi moteris gyvena San Franciske. Netoliese įsikūrę ir jos artimieji.
2006-aisiais I. Allende buvo suteikta garbė tapti viena iš aštuonių vėliavos nešėjų Turino žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje.
Tapti rašytoja buvo P. Nerudos patarimas
Įgijusi žurnalistės išsilavinimą, iš pradžių I. Allende keliolika metų dirbo įvairiuose Čilės ir Venesuelos žurnaluose, kūrė vaikams, skaitė paskaitas JAV ir Europos universitetuose. Pirmasis jos romanas – „Dvasių namai“ pasirodė 1982-aisiais Ispanijoje. Iš viso I. Allende yra išleidusi 13 romanų, apsakymų rinkinį, porą knygų vaikams, „receptų, pasakojimų ir afrodiziakų“ knygą, parašiusi tris pjeses.
Pačius įvairiausius literatūros žanrus išbandžiusi I. Allende prisipažįsta, kad sunkiausia jai buvo kurti humoristinius kūrinius. Ji niekada nerašė turbūt tik poezijos ir neketina jos imtis.
Kūrėja interviu DELFI teigė, kad jai arčiausiai širdies – istoriniai romanai, mat nemažai įkvėpimo gali suteikti tyrinėjant randama medžiaga. „Mane tiesiog žavi istorija“, - prisipažino I. Allende.
Viena iš didžiausios sėkmės sulaukusių Pietų Amerikos rašytojų, anot kritikų, kuria pagal magiškojo realizmo tradiciją. Ji į viena suplaka savo pačios patirtį, daug dėmesio skirdama moterų portretams, mitus ir realizmą. Tačiau pati I. Allende savęs nevadina magiškojo realizmo atstove. „Aš savo romanus laikau realistiniais. Sakoma, kad jei Franzas Kafka būtų gimęs Meksikoje, jis būtų realizmo rašytojas. Taigi daug kas priklauso nuo to, kur gimei“, - tvirtina kūrėja.
1973 metais, prieš pat savo mirtį, poetas Pablo Neruda pasakė I. Allende, kad būti žurnaliste ji turi per daug vaizduotės, ir pasiūlė tapti rašytoja. Tuomet moteris į tokį patarimą sureagavo nerimtai – galvojo, kad poetas juokauja. Tačiau nepraėjus nė dešimtmečiui ji išleido pirmąjį savo romaną, tapusį garsiu visame pasaulyje.
Rašytoja neslepia, kad ir žurnalistės patirtis jai nemažai padeda. Darbas spaudoje ją išmokė ieškoti įdomių istorijų, rinkti informaciją, tirti, efektyviai vartoti kalbą, imti interviu, kurti, po truputį eiti kulminacijos link ir kartu greitai pasiekti reikiamą rezultatą, patraukti skaitytojo dėmesį, suspėti pabaigti kūrinį iki sutartos datos ir laikytis disciplinos.
„Ne aš ieškau istorijų ir personažų, o jie manęs“
I. Allende kuria tik ispanų kalba, o visus savo romanus pradeda rašyti sausio 8-ąją. Būtent tą dieną 1981-aisiais, gyvendama Venesueloje, ji telefonu išgirdo, kad miršta senelis. Moteris tą pačią dieną rašyti jam laišką, vėliau tapusį romanu „Dvasių namai“, kuriame pasakojama ir apie perversmą Čilėje.
„Mano gyvenimas yra labia komplikuotas, esu nepaprastai užimta. Rašymas pareikalauja iš manęs keleto mėnesių, kitaip negalėčiau užbaigti knygos, - DELFI pasakojo kūrėja. – Sausio 8-oji man yra magiška ir šventa diena. Tuomet pradėjau „Dvasių namus“, kurie sulaukė nepaprastos sėkmės. Tikėdamasi sėkmės, antrą knygą nusprendžiau pradėti tą pačią dieną. Tai ilgainiui tapo tradicija. Tačiau dabar jos laikausi ne dėl prietaro, o vardan disciplinos“.
I. Allende tą dieną ankstų rytą ateina į savo kabinetą, uždega keletą žvakių, kaip ji pati sako, dvasioms ir mūzoms, šiek tiek pamedituoja. Kabinete būna pamerkta gėlių, smilksta smilkalai. „Nuo tada aš pasislepiu ir pradedu kasdieninį rašymo procesą, kol istorija išsivynioja, o personažai išnyra iš šešėlių“, - pasakojo rašytoja.
Pradėjusi knygą, ji rašo kelis mėnesius ir nuolat – penkias dienas per savaitę. I. Allende tikina esanti itin disciplinuota. Pirmą knygą ji parašė naktimis savo buto Karakase virtuvėje, antrą – sandėliuke. Dabar ji turi specialų kabinetą, tačiau spėja, kad galėtų rašyti bet kur.
Rašytoją labiausiai įkvepia kelionės, pačios gyvenimas, iš žmonių išgirstos istorijos, perskaitytos knygos, pamatyti filmai. „Niekada nežinau, ką tiksliai rašysiu, - kalbėjo autorė. – Paprastai pradėdama romaną neturiu siužeto. Žinau tik tiek, kur ir kada vyks veiksmas. Kruopščiai išstudijuoju informaciją apie atitinkamą laikotarpį ir vietovę. Tai yra gera medžiaga kūrybai ir leidžia įsijausti į istoriją“.
I. Allende teigimu, ne ji pasirenka siužetus, o istorijos susiranda ją: „Istorija lėtai auga manyje. Jaučiu siužetą, bet negaliu pasakyti, apie ką bus knyga, kol neprisėdu prie stalo. Tik užbaigusi suprantu, kodėl man reikėjo parašyti būtent tokią knygą. Neturiu pasirinkimo: herojai pasirenka mane ir priverčia apie juos rašyti“.
Neteisingų interpretacijų ekrane nebijo
Naujausiame savo romane „Inesė“ rašytoja pasakoja apie Čilės užkariavimą. Pagrindinė herojė Inesė Suarez XVI amžiaus pradžioje nusprendė viena vykti į Naująjį pasaulį, drąsiai eidavo į mūšius ir kaudavosi vienoje gretoje su vyrais, kapojo galvas indėnams, derėjosi su jais, su vyru gyveno nesusituokusi.
Klausiama, ar XVI amžiaus moteriai tokie dalykai buvo įmanomi, I. Allende pripažino, kad tai išties buvo neįprasta: „Bet Inesė tai padarė. Visi faktai iš jos nepaprasto gyvenimo, kuriuos paminėjau savo romane, yra tikri. Nieko neišgalvojau“.
Romane – daug romantikos ir net atvirų sekso scenų. Anot autorės, istorikai nedaug dėmesio skyrė Inesės ar kitų užkariautojų seksualiniam gyvenimui, išskyrus tą faktą, kad jie prievartaudavo indėnes.
„Turėjau sukurti savo herojų seksualinį gyvenimą, bet tai buvo pamatuotas spėjimas: personažai buvo jauni, sveiki, pilni aistros ir energijos, - pasakojo rašytoja. – Jie buvo atsidūrę toli nuo griežtos tuometinės Ispanijos katalikų visuomenės, naujame pasaulyje, kur jautėsi laisvi ir galingi. Inesė buvo aistringa moteris“.
Pietų Ameriką pasiekę ispanai smarkiai pakeitė Naująjį pasaulį. Anot I. Allende, šio ir senojo pasaulių susidūrimas buvo neišvengiamas, žmonės anksčiau ar vėliau būtų įveikę vandenyną. Tačiau ji apgailestavo, kad atvykėlių ir indėnų susidūrimas buvo toks brutalus, pareikalavęs daugybės aukų ir sunaikinęs unikalią kultūrą. Po užkariavimo Pietų Amerikos žmonės penkis amžius kentėjo smurtą ir išnaudojimą.
I. Allende tvirtino nepriklausanti tiems rašytojams, kurie prieštarauja savo kūrinių ekranizacijoms, nes baiminasi galimai neteisingų interpretacijų, prieštaraujančių tiek jos, tiek skaitytojų įsivaizdavimui. Filmais jau yra tapusi ne viena jos knyga. Bene geriausiai žinoma iš šių juostų – Bille Augusto „Dvasių namai“, kurioje susitiko tokios žvaigždės kaip Meryl Streep, Glenn Close, Jeremy’s Ironsas, Winona Ryder, Antonio Banderas ir Vanessa Redgrave.
„Mėgstu filmus, todėl jaučiuosi pagerbta, kad kai kurie režisieriai pasirinko ekranizuoti mano knygas. Šiuo metu tariamasi dėl „Žvėrių miesto“ ir „Zoro“ filmavimo. Prodiuseriai domisi ir „Fortūnos dukra“. Nesitikiu, kad filmai bus panašūs į mano knygas, tai yra visai skirtingi kūriniai“.
