Kaip BNS sakė Valstybinio Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus-rezervato direktorius Saulius Vadišis, Varšuvoje vyksiančioje parodoje Kernavei bus rodomas išskirtinis dėmesys.
"Lenkai Kernavės muziejumi susidomėjo dar prieš 5 metus, o dabar jie pasiūlė mums surengti parodą. Kernavė unikali tuo, jog čia yra visos istorinės epochos nuo 10 tūkstantmečio prieš Kristų iki ankstyvųjų viduramžių, todėl parodoje ji ir vadinama Lietuvos Troja", - teigė S.Vadišis.
Troja - antikos graikų miestas dabartinėje Turkijos teritorijoje.
Pasak jo, Varšuvoje vyksiančioje parodoje, bus eksponuojama maždaug 600 įvairių keraminių dirbinių, įrankių, palaidojimuose aptiktų radinių atvežtų iš Kernavės. Be to, visa paroda yra skirta tik Kernavei, kitų šalių archeologinis-istorinis paveldas nebus eksponuojamas.
Paroda veiks nuo lapkričio 29 dienos iki kitų metų kovo 30 dienos. Kaip pasakojo S.Vadišis, šiuo metu Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje-rezervate vyksta didelės permainos.
"Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato nuostatus, be to Kernavę Lietuva ketina siūlyti įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Tai labai dideli pokyčiai muziejaus-rezervato istorijoje", - sakė Kernavės muziejaus-rezervato direktorius.
Neseniai patvirtintuose Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato nuostatuose numatyta, kad kultūrinio rezervato apsauga rūpinsis ir visą veiklą organizuos rezervato direkcija, taip pat surašyti visi objektai, esantys rezervato teritorijoje. Iki šiol tokio dokumento, apibrėžiančio 1989 metais įsteigto rezervato statusą ir veiklą, nebuvo.
Kultūrinis rezervatas įsteigtas siekiant išsaugoti Kernavės teritorinį kultūros paveldo objektų kompleksą, jo teritorijoje esančias nekilnojamąsias ir kilnojamąsias kultūros vertybes, jas reikiamai tvarkyti, eksponuoti ir propaguoti, organizuoti jų nuolatinius mokslinius tyrimus.
Kultūrinį rezervatą sudaro 194,4 hektarų ploto rezervato teritorija su joje esančiais kultūros paveldo objektais - vertybėmis bei ekspozicija po atviru dangumi bei specializuotas archeologijos ir istorijos muziejus su rinkiniais bei ekspozicija.
Kultūrinio rezervato teritorijoje yra 18 nekilnojamųjų kultūros vertybių, tarp kurių - keturi Kernavės piliakalniai, Kernavės senojo miesto vieta, Kernavės senosios bažnyčios vieta, Kernavės senovės gyvenvietė, Kriveikiškio piliakalnis ir kapinynas bei kitos.
Kernavė pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1279 metais Hermano Vartbergės kronikoje bei eiliuotoje Livonijos kronikoje kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Traidenio (1269-1282) valda.
13 amžiuje Kernavės tvirtovė ir miestas buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonominių ir politinių centrų.