Pasakojimą apie tris paskutiniąsias Jėzaus gyvenimo dienas jau nuo seno plėtojo specifinis muzikos žanras, vadinamas pasija. Šio žanro gimimą inspiravo katalikų bažnyčios apeigos. Pasija (lotyniškai „passio“) reiškia kentėjimą, kančias, kūno skausmą, sielvartą, taip pat sąmoningą kančios, sielvarto, kankinio kelio pasirinkimą.

J.S. Bachas Pasiją pagal Matą sukūrė 1727-aisias, greičiausiai kūrinys buvo atliktas pirmą kartą 1727 metais per Didyjį ketvirtadienį Tomaskirchėje Leicige. Kompozitorius prie jos sugrįžo 1736-aisiais, prijungdamas 2 vargonus.

Pasak pranešimo spaudai, iki 1829 m. „Pasija pagal Matą“ neskambėjo niekur kitur, tik Leipcige. Vėliau Feliksas Mendelssohnas, paredagavęs kūrinį, atliko jį su didžiausiu pasisekimu Berlyne. Nuo tada kūrinys yra itin mėgiamas publikos ir skamba visuose pasaulio kampeliuose.

Pasijos veikėjai - Jėzus, Pilotas, Petras, Vyskupai, aukštieji kunigai bei centrinis - Evangelistas, pasakojantis apie Jėzų ir tautą, kurią simbolizuoja du chorai, turintys savo atskiras roles – Siono dukra ir Tikintysis. Du orkestrai susideda iš obojų, fleitų ir styginių instrumentų. Bacho nuomone, garso švelnumas ir išraiškingumas šiam žanrui reikalingi labiau nei jėga.

Kūrinį atliks tarptautinė muzikų komanda. Vokiečių tenoras Immo Schroederis atliks Evangelisto partiją, estų bosas Uku Jolleris – Jėzaus, arijas giedos Asta Krikščiūnaite (sopranas), Charles Humpfries (kontratenoras), Algirdas Janutas (tenoras), Nerijus Masevičius (bosas-baritonas). Nemenkas vaidmuo tenka ir Vilniaus savivaldybės kolektyvams - chorui “Jauna Muzika” bei Šv. Kristoforo kameriniam orchestrui.

Kaip žinia, pagrindinės figūros čia – Evangelistas, pasakotojas ir Jėzus. Šioms partijoms atlikti reikalingi ypatingi dainavimo įgūdžiai, meistriškumas, baroko muzikos pajauta, dramatizmas ir vidinė jėga.

Būtent todėl Evangelisto partiją atlikti pakviestas vokiečių tenoras Immo Schroederis. Jo kūrybinėje biografijoje gausybė baroko muzikos atlikimų savo šalyje ir pasaulyje, jis kviečiamas dalyvauti prestižiniuose senosios muzikos festivaliuose. Estų bosas Uku Jolleris tikrai vertas savo partnerio – Estijos kamerinio choro solistas, šiandien gieda „Pasiją pagal Matą“ ir mišias, Hendelio oratorijas „Mesijas“ ir „Judas Maccabėjus“, Mozarto Requiem, A. Parto „Passio“, jaunųjų estų kompozitorių kūrinius visame pasaulyje, pastaruoju metu pastoviai koncertuoja su Tallino baroko orkestru.

Plačiau norėtųsi pristatyti dirigentą Tamirą Chassoną iš Izraelio. Šiandien jis Izraelyje laikomas kylančia žvaigžde ir yra tiesiog graibstyte graibstomas pagrindinių orkestrų bei operos kompanijų. Dirigentas aktyviai dirba Izraelio Operoje, kur šiuo metu diriguoja operas Maksas ir Moricas, Julijus Cezaris ir Armide.

Tamiras Cassonas yra Haifos simfoninio orkestro dirigentas, su kuriuo jam teko gastroliuoti Europos šalyse ir Japonijoje. Jis taip pat yra Izraelio operos studijos ir kritikos aukštai vertinamo renesanso muzikos ansamblio Naked Voices meno vadovas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją