Miuziklas visai šeimai „Kirvirsavero saloj“, pagal Astridos Lindgren ir jos personažų gyvenimą – išskirtinis Filharmonijos projektas, nes jam specialiai parašytas scenarijus (Violeta Palčinskaitė), sukurta muzika (Giedrius Kuprevičius), atrasti režisūriniai ir scenografiniai sprendimai (Ramunė Kudzmanaitė ir Nadežda Gultiajeva), kruopščiai atrinkti jaunosios kartos atlikėjai (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai vokalistai bei „Ažuoliuko“ choro grupė), pakviesti aktoriai (Dalia Storyk ir Gediminas Girdvainis), gros Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno.
Violetos Palčinskaitės sukurtas scenarijus aprėpia bemaž visus svarbiausius Astridos Lindgren personažus – nuo nerimstančių Pepės ir Karlsono iki atidaus seklio Kalio, nuo tėvų beieškančio Rasmuso iki Ronjos, plėšiko dukters, rašoma pranešime spaudai.
Pasak režisierės Ramunės Kudzmanaitės, Violetos Palčinskaitės scenarijuje Astrida Lindgren atrodo kaip santūrus, tarsi kokią paslaptį saugantis žmogus. „Autorė čia užgauna liūdesio stygas („ir aš staiga supratau, kad jau nebegaliu žaisti“ – Lindgren), tačiau kaip tik tai Astridą, matyt, ir paskatino kurti tokias knygas.
Scenarijuje egzistuoja du – realistinis suaugusiųjų ir pasakiškas vaikų – pasauliai. Pirmą įkūnija kapitalistinės sistemos leidėjas, antrąjį – atgyjantys pasakojimų personažai. Astrida čia užima vidurio poziciją, ji tampa gija, jungiančia du priešingus polius. Manyčiau, šios pjesės raktas yra Pepės frazė: „Mes žaidžiame, mes žaidžiame, mes žaidžiame!“. Jis man primena fluxus (Jurgio Mačiūno) meno krypties ir gyvenimo būdo šūkį. Mes egzistuojame, veikiame, kuriame ir viskas tėra kaip žaidimas“ – pasakoja režisierė.
„Astrida Lindgren unikali, nes ji kūrė vaikams ir apie vaikus („Aš kuriu vaikui manyje“, – sakė ji). Jos asmeniško, brandaus, jautraus, o kartais šelmiško braižo persmelktas kiekvienas apsakymas, kiekvienas herojus: ar tai būtų plevėsa, ar pamirštas našlaitis.
