Dalį visuomenės papiktino žinia, kad miesto valdžia už avangardisto J.Mačiūno kolekciją "Fluxus" judėjimo objektus ir dokumentus, skulptūras ir videofilmus, sumokėjo beveik 13 mln. litų. Iš viso įsigyta 2600 darbų, už kuriuos sostinės valdžia mokės dar dvejus metus.

Lietuvos tradicinio meno atstovai viešame laiške kelia klausimą, kokie ekspertai nusprendė, kad specifinio meno kolekcija verta tokios milžiniškos sumos. Galbūt vertėjo lėšas skirti griūvančių Vilniaus darželių remontui, naujų mokyklų statybai ar miesto bibliotekoms.

Laiško autoriai įspėjo, kad J.Mačiūno ir kitų avangardo atstovų propaguojamos Fluxus idėjos net pavojingos visuomenei. Esą Fluxus yra tradicinį meną naikinantis judėjimas, kovojantis prieš tapybą, grafiką, skulptūrą, muziką, teatrą.

„Šiuolaikiniame meno centre Vilniuje veikė Fluxus kabinetas. Tarp įvairių eksponatų buvo rodoma ir degtukų dėžutė su prierašu iš Fluxus manifesto (1965 m.): „Panaudok šiuos degtukus visokio meno sunaikinimui – muziejų, bibliotekų, daiktinio meno, oparto. Bet kokį meną sunaikink, sudegink“, - su baime rašoma viešame Lietuvos menininkų laiške.

Vadina valdžios užgaida

J.Mačiūno kolekcija, kuri eksponuojama Jono Meko vizualiųjų menų centre, susidomėjo ir dabartinė miesto valdžia. Praėjusį pirmadienį buvo perrinkta centro taryba, kurios pirmininku vietoj Artūro Zuoko išrinktas Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas.

Vizualiųjų menų centro tarybos nariais tapo savivaldybės valdančiosios koalicijos viršūnėlės: Algirdas Paleckis, Juras Požėla, Irena Litvinovič, Vidmantas Martikonis, Audrius Butkevičius, Jaroslavas Kaminskis. Jie aiškinsis, kas ir kodėl nusprendė avangardinio meno kolekciją pirkti už 13 mln. litų.

Naujuoju centro tarybos pirmininku tapęs E.Lementauskas tvirtino, kad paslapčių yra ir daugiau: neaišku, kokie ekspertai įvertino kolekciją, kur kolekcijos sąrašas ir kiek jos darbų atvežta į Lietuvą.

Tarybai nuo balandžio vadovavęs A.Zuokas tikino, kad nors šiek tiek J.Meko centru besidomintis savivaldybės tarybos narys visą informaciją lengvai gali surasti savivaldybės archyve: visus centro steigimo dokumentus, meno kolekcijų pirkimo raštus, išlaidų sąrašus ir kita.

O keisti centro tarybą, kuri yra tik patariamasis organas savivaldybei – tėra dabartinės valdžios užgaida.

Kolekcijos norėjo ir prancūzai

Įdomu tai, kad dar praėjusių metų birželį, kai buvo į Lietuvą atgabenti pirmieji J.Mačiūno kolekcijos eksponatai, niekas klausimų apie kolekcijos meninę ir finansinę vertę nekėlė.

Vizualiųjų menų centro direktorius kinematografas Kristijonas Kučinskas tuomet viešai kalbėjo, kad kolekcijos vertę patvirtino Prinstono (JAV) universitetas.

Dar daugiau – šalia lietuvių derybas dėl kolekcijos su J.Meku vedė ir prancūzų Beaubourg centras bei „Getti“ institutas. Prancūzai už šią kolekciją siūlė 7 mln. eurų, (apie 24 mln. litų), tačiau lietuviai ją nupirko kone perpus pigiau.

Garsesnis už M.K.Čiurlionį

„Įsigyti J.Mačiūno kolekciją – puikus sprendimas. - „Vilniaus dienai“ tvirtino Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas. - Tai yra vienas garsiausių lietuvių vardų pasaulyje. Įsivaizduokite, jeigu vengrai turėtų M.K.Čiurlionio darbų kolekciją, o Lietuvoje būtų tik pora jo paveikslų, būtų keista. O J.Mačiūnas tarptautiniu mastu yra labiau žinomas, nei M.K.Čiurlionis“.

Tuomet niekas Fluxus meno darbų keliamu pavojumi taip pat nesidomėjo. Daugumai pakako judėjimo apibrėžimo visuotinėje Lietuvos enciklopedijoje.

Ten nurodoma, kad Fluxus yra tarptautinis vėlyvojo modernizmo menininkų judėjimas. Jo narių kūryba simbolizuoja nepastovumą ir grindžiama atsitiktinumu bei ironija. Apie grėsmę tradiciniam menui, jo naikinimą neužsimenama.

Beje, tradicinio meno atstovų rodoma degtukų dėžutė su Fluxus manifesto ištrauka, anot K.Kuizino, visai ne ginklas, o filosofija, skatinanti gyventojus iš naujo apmąstyti meno diegiamas vertybes.

Esą Fluxus judėjimas nė iš tolo neprimena nacizmo, kurio nariai tikrąja to žodžio prasme degino visa, kas prieštarauja jų ideologijai.

„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:

Pramoga šalia Vilniaus – požeminis baimės bunkeris.

Savižudis išgelbėtas elektrošoku.

Prancūzijos prezidentas susirado naują širdies draugę?