Beveik 10 tūkstančių litų turtinės ir 34 tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimo Apylinkės teisme prašiusios S.Krikščiūnienės ieškinys buvo patenkintas iš dalies: rugsėjo 11-ąją teismas pripažino, kad būtinos darbo sąlygos buvo pakeistos bei balandžio 27 dieną darbo sutartis nutraukta neteisėtai.
Neturtinės žalos ieškinį atmetę teisėjai teatro direktorių įpareigojo buvusiai pavaldinei išmokėti dviejų mėnesių atlygį. Ne itin palankų sprendimą Lėlių vežimo teatro atstovams priėmęs teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad posėdžiuose liudiję teatro darbuotojai galėjo turėti asmeninių interesų ir būti šališki.
Apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui pateikę teatro atstovai – A.Markuckis, jo pavaduotoja Daiva Skrupskelienė bei gynėja su paskelbtu nuosprendžiu nesutiko ir prašė jį panaikinti. „Penkiolika metų tą patį darbą dirbo nepriekaištingai, su užduotimis susitvarkydavo – kodėl jai dabar prireikė kurti tas melagingas istorijas? Neįmanoma tapo su ja susišnekėti“, – teismui tvirtino teatro režisierius.
Kaltas aukštis
Principais pagrįsta ir teismuose užsitęsusi istorija prasidėjo šių metų pradžioje – įspėjimų iš darbdavio sulaukusi S.Krikščiūnienė iš darbo buvo atleista tuomet, kai paaiškėjo, jog dėl regos sutrikimų moteris negali dirbti palypėjusi aukščiau nei 1,3 metro. Tokias išvadas paskelbė sausio 10 d. privalomą sveikatos patikrinimą atlikę medikai.
Ginčas kilo tuomet, kai į naujai parengtas buvusios režisieriaus padėjėjos pareigines instrukcijas direktorius įrašė ir darbus, kuriuos atlikti įmanoma pasilypėjus, jei ne ant kopėčių ar stelažo, tai bent jau ant kėdutės.
„Darbai aukštyje į jos pareigas įėjo visuomet, tik galbūt tai nebuvo sukonkretinta 1996 metais rengtose pareigybinėse instrukcijose, kurias surašo darbdavys savo nuožiūra. Ieškovė puikiai žino teatro specifiką, tą patį darbą visąlaik dirbo. Lėlių vežimo teatro scena siekia iki 3,6 metro, o kituose miestuose būna net iki dešimties. Jokių naujų pareigų neatsirado ir jos vadinamą „gruščikų“ darbą teko atlikti metų metus“, – vakar vykusiame posėdyje teigė apeliantų gynėja.
Jai pritarė ir teatro vadovas – esą viskas buvo parengta pasikonsultavus su Visuomenės sveikatos centru, todėl atleisti iš pareigų darbuotoją buvo būtina dėl jos sveikatos problemų.
„Visus metus Sigutė dirbo nepriekaištingai, nieko negaliu prikišti. Bet pas mus režisierių padėjėjų darbas skiriasi nuo kitų teatrų – jis nėra „popierinis“. Visi gali patvirtinti, kad ji daug darbų atlikdavo aukštyje. Beje, gal pastaruosius dvejus metus ant kopėčių laipiojo su aukštakulniais – nenorėjau atsakyti už tai, kad ji nukrito ir susižalojo. Po tris šimtus spektaklių per metus vaidiname, pats į sceną lipu po 20 kartu per dieną ir padedu jiems rengtis. Neįmanoma kiekvieno darbelio teatre suskirstyti kas žingsnį – tai yra specifinis darbas. Kas kabino butaforijas, užuolaidas, valė dulkes, plovė vežimą, pakavo lėles?“ – kreipėsi į buvusią kolegę A.Markuckis.
Susitaikyti nepavyko
Į kovą su buvusiu darbdaviu teisme stojusi S.Krikščiūnienė tvirtino, kad teatro vadovas Darbo kodekso reikalavimus pažeidė ir dėl to, kad nepasiūlė užimti tuomet buvusios laisvos administratorės vietos.
„Skelbimas kabėjo lentoje, tačiau S.Krikščiūnienė dėl to darbo nesikreipė, tokių pageidavimų neišsakė ir per susirinkimą. Negalėjau be jos sutikimo perkelti į žemesnes pareigas už mažesnį atlygį. Ji visuomet norėjo vadovaujamo darbo. Būčiau žinojęs, kad teks bylinėtis, būčiau parašus už pasiūlymus rinkęs, kaip dabar tai darau. Šiais laikais tik džiaugiuosi, kad darbuotojų turiu ir jie dirba už tokius atlyginimus, kuriuos galime mokėti“, – aiškino režisierius.
Posėdžio dalyviai nesutarė ir teismui pasiūlius abiem pusėms geriausią išeitį – susitaikyti. Pasak A.Markuckio, buvusiai pavaldinei buvo pasiūlyta ginčą baigti taikiai, tačiau skambučio ir pageidaujamos piniginės kompensacijos nurodymo apeliantai nesulaukė.
„Nieko jie man nesiūlė, meluoja – apie pinigus net kalbos nebuvo. Man reikia tiesos – tiek niekų apie mane prisakė. Esu stipri moteris, teko daug prisikentėti, nesupratau, už ką mane atleido. Pusę metų ėdė: susidariau tokį įspūdį, kad moralės neturintys vadovai gali elgtis kaip tik nori“, – piktinosi S.Krikščiūnienė. Savo teisumu tikinti ieškovė tvirtino girdėjusi, kad net pas gydytoją lankėsi teatro atstovas ir galėjo susitarti dėl pavojingo darbui faktoriaus pripažinimo – esą šiais laikais institucijos reikalus „derina“ kaip nori. Moteris per baigiamąją kalbą prašė palikti galioti Apylinkės teisėjų sprendimą ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atitinkamą prašymą išsakė ir teatro atstovai – esą žemesnės instancijos teismas per mažai įsigilino į pateiktus dokumentus, neteisingai įvertino liudininkų parodymus, todėl nuosprendį reikėtų paskelbti negaliojančiu, o bylinėjimosi išlaidas priteisti ieškovei. Kokį sprendimą priims teisėjų kolegija, į ginčus įsivėlę buvę kolegos sužinos gruodžio mėnesį.
Lėlių vežimo teatro vadovas, režisierius Antanas Markuckis „Sekundei“ tvirtino, kad ir šįkart sulaukęs nepalankaus teisėjų sprendimo nusileisti neketina. „Viską jai išmokėjome, siūlėme taiką, paimti pinigus – nenorėjo. Tai jau yra principų kova, teisybės ieškosime iki galo“, – sakė apeliantas.
