Jau šį sekmadienį Vilniaus kongresų rūmuose debiutuosianti V. A. Mocarto opera paskutinėmis dienomis iš jo kūrėjų reikalauja daugiausiai jėgų. Šiandien po bemiegių, darbingų savaičių į susitikimą su žurnalistais atskubėjo tie operos kūrėjai, kurie turėjo daugiausia energijos.
Visų lauktas spektakliui kostiumus kuriantis Juozas Statkevičius, dirbęs iki 6.30 val., tuo metu miegojo. Panašios nuotaikos vyravo ir visoje komandoje. Per pastarąsias penkias savaites visi, dirbantys prie „Užburtosios fleitos“, turėjo tik viena laisvadienį, o darbas kasdieną tęsiasi 10 valandų.
„Mes nebegalime išsiskirti. Tai ne darbas – diagnozė. Darbas nuo sutemų iki sutemų. Kitą kartą reikia kartu apsigyventi ir išviso namo neiti,“ – konstatavo režisierė, Lietuvoje jau pastačiusi „Kaukių balių“, „Pajacus“, „Likimo galią“ ir „Bohemą“.
Gimsta naujas teatras
Operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė pasidžiaugė, kad po septynerių metų darbo Lietuvoje, pradėjo formuotis nauja operos trupė, kurią galima vadinti teatru.
Ji prisipažino, kad kiekvienas režisierius turi svajonę turėti savo teatrą, nebūtinai pastatą. Pasak jos, teatras – tai žmonės, kurie yra to pat tikėjimo, energijos ir visa tai ji rado Lietuvoje, apvažiavusi dalį pasaulio.
„Valstybė namo nedavė. Visą gyvenimą nieko nelaukiau, nes esu labai nekantri, todėl vadovaujuosi principu „pasidaryk pats“. Sukūrėme teatrą, kuris gal net tikresnis už tradicinį. Tai – operinis teatras, susimaišęs su operine vaidyba ir aktoryste“, - džiaugėsi Vilniaus Kongresų rūmuose „įsikūrusi“ režisierė.
„Šiuo atveju, naujo teatro užuomazgoje gali kilti klausimų, kam dar reikia vieno operos teatro, tačiau kuo daugiau teatrų turėsime, tai padės žmonėms brandinti savo skonį, palyginti kokybę ir repertuarą. Juk statome tai, ko nestato LNOBT,“ – įsitikinęs vienas pagrindinių „Užburtosios fleitos“ solistų Edgaras Montvidas.
Nėra V.A.Mocarto tradicijos
D. Ibelhauptaitė konstatavo, kad Lietuvoje nebuvo pastatytos pačios populiariausios pasaulyje operos, o V.A.Mocarto dainavimo tradicijos iš vis nėra.
Jai pritarė ir E.Montvidas. Pasak jo, svarbu Lietuvoje auginti ne tik žiūrovų, bet ir solistų kartą. „Solistui reikalingas toks repertuaras, kad jo balsas galėtų bręsti, augti, tempas taptų daug lankstesni. Balsai per 10-15 metų susidėvi, o V.A.Mocartas – tai „vitaminai“ balsui,“ – kalbėjo jis.
Taigi, Lietuvoje solistui tokia galimybė nesuteikiama, o juk operos solistui vaidmeniui subręsti reikia ne vienerių metų.
„Neįsivaizdavau, kad „Užburtoji fleita“ galėtų tapti tokio mastelio pastatymu. Šiame spektaklyje esama elementų nuo komedijos iki misterijos, nuo operos iki dramos ir net bažnytinės oratorijos elementų. Tai stebinanti sintezė ir nepaprasta įvairovė“, – V.A.Mocarto kūrinio pastatymu džiaugėsi dirigentas Gintaras Rinkevičius.
Solistui – garbė dirbti su D.Ibelhauptaite
Šį kartą prie D.Ibelhauptaitės jau „Bohemai“ suburtų solistų, išvysime ir naujų veidų. Šiemet prie Edgaro Montvido, Joanos Gedmintaitės, Asmik Grigorian, Laimono Pautieniaus, Dainiaus Stumbro, Egijaus Dauskurdžio ir Sandros Janušaitės prisijungė talentingas solistas Kęstutis Alčauskis bei Nakties karalienės vaidmenį atliksianti Heidi Wolf iš Austrijos, o taip pat jaunos solistės Lauryna Bendžiūnaitė ir Ieva Prudnikovaitė.
K.Alčauskis džiaugėsi: „Bohemos“ laikais šioje trupėje gyvenau kaip „nelegalas“. Noriu padėkoti režisierei, surinkusiai labai stiprią trupę: visi jie ne tik labai talentingi, bet ir be galo žmogiški. Tiek daug talentingų žmonių vienoje vietoje Lietuvoje, ko gero, dar nesu matęs. Darbas šioje operoje – ypatinga galimybė, bagažas visam gyvenimui“, – pasakojo jis.
Unikalūs kostiumai
„Užburtosios fleitos“ pastatymas ypatingas ne tik tuo, kad yra pirmasis pilnas šios operos pastatymas Lietuvoje. Pasak jo statytojų, scenoje šis Mocarto kūrinys sužibės Lietuvoje dar nematyta kostiumų gausa ir įvairove.
Kiauras naktis dėl jų Kongresų rūmuose praleidęs J.Statkevičius ir jo komanda kostiumams panaudojo net 37 tūkst. sagų, o prabangus Paminos kostiumas buvo išsiuvinėtas daugybe tūkstančių karoliukų. Pastaroji naktis J.Statkevičiui, išmainiusiam konferenciją į miegą, buvo skirta kepurių gražinimui.
„Sukurtas visai naujos kokybės teatrinis kostiumas. Jokioje teatro scenoje tokio sudėtingumo teatrinis kostiumas neegzistuoja,“ – džiaugėsi režisierė.
„Užburtoji fleita“ žiūrovus žada nustebinti ir net dvylika kartų besikeisiančia scenografija.
